Londone gyvenanti kinų kilmės rašytoja Lijia Zhang, pristatanti romaną apie šiuolaikinę Kiniją – „Lotosas“
„Azija – pasaulio ateitis“, „rytojus priklauso Azijai“ – panašią retoriką ir ją patvirtinančius faktus girdime vis dažniau, tad viena pagrindinių mugės viešnių Lijia Zhang romane „Lotosas“ kalba apie šiuolaikinę Kiniją, balansuojančią tarp tradicijų ir dabarties, tarp griežtų visuomenės moralinių normų ir prekybos žmonėmis, tarp skurdo kaimuose ir prievartos fabrikuose.
„Norėjau rašyti grožinę literatūrą ir kartu papasakoti vakariečiams skaitytojams apie tai, kas dedasi Kinijoje. Daugybė žmonių už Kinijos sienų yra girdėję apie Kinijos iškilimą ir Kinijos ekonomikos stebuklą, bet nedaugelis supranta, kokią kainą mūsų žmonės už tai sumokėjo“, – sako romano „Lotosas“ autorė L. Zhang.
Rašytoja, žurnalistė L. Zhang save vadina tarpininke tarp Kinijos ir pasaulio. Ji nuolat kalba apie šiuolaikinę Kiniją, jos aktualijas ir problemas. L. Zhang bendradarbiauja su svarbiausiomis Vakarų žiniasklaidos priemonėmis: CNN, BBC, Channel 4, publikuoja tekstus The New York Times ir Newsweek. Jaunystėje L. Zhang dešimtmetį dirbo raketų gamykloje Nankine, kol suprato, kad vienintelis jos išsigelbėjimas – anglų kalba, kuri ir pakeitė jos gyvenimą. Besimokydama kalbos L. Zhang ėmė domėtis rašymu, palikusi gamyklą pradėjo žurnalistės karjerą, ėmė bendradarbiauti su užsienio žiniasklaidos priemonėmis.
Romane „Lotosas“ pasakojama apie iš mažo kaimelio kilusią jauną merginą, priverstą pardavinėti savo kūną, kad išgyventų. Imtis šios istorijos L. Zhang paskatino jos močiutės istorija. Rašytoja atkreipia dėmesį ir į naujus moterims kylančius iššūkius, kuriuos atnešė sparti Kinijos ekonominė plėtra. Ji aprašo augančią nelygybę, su kuria susiduria darbuotojos-migrantės, ypač pastebimą didmiesčiuose.
Britų diplomatas Kevin L. Lynch, knygos „Nediplomatiški britų diplomato memuarai“ autorius
Kevin J. Lynchas – britų diplomatas, kurio gyvenimas primena visai ne oficialaus valstybės atstovo, biografiją, o nuotykių romaną. NATO būstinė Briuselyje, Bangladešas, Irakas, Šveicarija, Alžyras, Senegalas, Seišeliai, Saudo Arabija, Gana, Pakistanas, Rusija, JAV, Naujoji Zelandija ir net Pitkerno salynas – vienintelė britų užjūrio teritorija Ramiajame vandenyne. Sudėtingi uždaviniai, kuriuos teko spręsti ir misijos, kurias teko vykdyti, pavyzdžiui, ar žinote, kad visų pirma prieš atvykstant vizito Karališkajai šeimai britų diplomatas turi pasirūpinti britų karališkosios šeimos krauju. Kartą net teko gelbėti šaldytuvą su krauju, kad šis nenuskęstų.
Viena iš labai svarbių Kevino J. Lyncho gyvenimo stotelių buvo ir Vilnius tolimais 1994 metais. Kaip jam tuomet pasirodė jauna valstybė, norinti tapti Vakarų pasaulio dalimi. Iš Vilniaus diplomatas išsivežė ne tik lietuvę žmoną, bet ir daugybę įspūdžių apie lietuvių gyvenimo būdą Nepriklausomybės pradžioje.
Siiri Enoranta, romano „Graudaragio užkalbėjimas“ autorė
Siiri Enoranta – viena garsiausių Suomijos jaunimo autorių. Beje, autorė neskraido, tad į mugę atvyksta ekologiškai – traukiniais, autobusu ir keltu.
Jos knygos nominuotos daugeliui prestižinių literatūros premijų. „Graudaragio užkalbėjimas“ – istorija, sužavėjusi Suomiją. Tai magijos pilna istorija apie atokią salą, kurioje gyvena liūdesio žmonės, ir Aušros princesę Sadėją. Sadėjos galioje – suburti aplink save merginas, valdančias stiklą, jos lobyne – puikiausių stiklo papuošalų kalnai. Niekas nedrįsta prieštarauti princesei, intrigos ir galios žaidimai rūmuose klesti, o viena klastinga maža mergaitė slapta nuo visų verda žudančius nuovirus...
O kitoje vandenyno pusėje gyvena Graudaragio tauta. Kiekvienas šios tautos vaikas, sulaukęs šešerių metų, pamato graudaragį ir sužino, kiek liūdesio jam teks šiame gyvenime. Kuo ilgiau graudaragis pabūna su vaiku, tuo didesnę liūdesio dalį jam teks nešti. Uliui teko pati didžiausia našta – didesnė, nei jis įstengė pakelti...
„Graudaragio užkalbėjimas“ – pasakojimas apie valdžios troškimą ir trapią kaip stiklas meilę, apie liūdesį, kuris visada su tavimi, apie kovas ir meną. Tamsi, žiauri, aistros ir vilties kupina istorija, pasakojama daugelio balsų, kurie apgaubia ir nuneša į nepažįstamą pasaulį.
Francescas Mirallesas knygos „Ramybė tau“ bendraautorius
Didžiulio populiarumo sulaukusios Algirdo Toliato knygos „Ramybė tau“ idėja kilo Vilniaus knygų mugėje, A. Toliatui, Berlyne gyvenančiai rašytojai Linai Ever ir ispanų rašytojui Francescui Mirallesui susitikus leidyklos „Tyto alba‘ stende. Taigi knygą galima vadinti tarptautiniu Knygų mugės projektu. Knyga visų pirma parašyta ispanų kalba ir tik vėliau išversta į lietuvių kalbą.
L. Ever suvesti A. Toliatas ir F. Mirallesas ėmėsi bendradarbiavimo: iš jų pokalbių susitikus Ispanijoje ir Lietuvoje ir atsirado ši knyga. Kaip atrasti vidinę ramybę, kaip kliūtis paversti galimybėmis, kaip per smulkmenas nepamesti tikslo, kaip pamilti save ir pasaulį – pagrindinės knygos temos.
Vaiva Rykštaitė su nauju romanu „Lizos butas“
Bestselerio „Pirmąkart mama“ autorė ši Havajų šįkart atvyksta pristatyti naujausio romano „Lizos butas“, nukeliančio į Atgimimo dienų Kauną.
Laiptinė kvepia skrudintomis saulėgrąžomis, kartais – benamių šlapimu. Butą stebi ant suoliuko kojomis tabaluojančios čigonės. Čia gyveno Liza – palikusi tik violetinę taburetę ir toršerą su kutais. Bute visada tamsu, saulę užstoja senamiesčio mūrai. Kažkur toli už lango žmonės ruošiasi į Baltijos kelią, stoja prieš tankus Sausio tryliktosios naktį, švenčia, perka, parduoda – laukinio kapitalizmo pradžia. Lizos bute dabar gyvena maža mergaitė, kuri užaugusi nori būti tokia kaip jos mama – mylėti tiek pat vyrų, dažytis lūpas ir rūkyti balkone. Išėjus į kiemą, su čigonėmis geriau nesisveikinti, šitaip kalba kaimynai. Į butą kartą įsiveržė mafiozai, išdaužė viską, kas buvo po ranka. Į butą braunasi vyrai, kantriai, atkakliai, kiekvienas lyg lokio kailį savo moteriai dovanoja vis kitokio stiliaus remontą. Motina rūko balkone, čigonės kviečia praeivius paburti iš rankos, maža mergaitė pirmąsyk išeina į kiemą ieškoti draugų. Storos buto sienos nepraleidžia nei saulės, nei riksmo, bet viską atsimena…
