Nesiginčijame – Helovyno tradicijos nėra lietuviškos, mes per Vėlines telkiamės į artimųjų kapų lankymą, o ne į vienas kito bauginimą. Vis dėlto savo dėmesiu dvasių, vaiduoklių ir antgamtinių būtybių pasauliui nedaug tesiskiriame nuo visų kitų tautų.
Turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ kaip reikiant padirbėjo ir atrado net 42 objektus, susijusius su šiurpiąja Lietuvos dalimi – vaiduokliais, velniais, raganomis ir kitais paslaptingais, tobulai Vėlinių savaitgaliui, o gal ir visam lapkričiui tinkamais objektais.
Suprasdami, kad tokia gausa gali sukelti neviltį, savo nuožiūra parinkome tai, ką vertėtų įtraukti į savaitgalio kelionę po Lietuvą. Kai kur galbūt užsukite pakeliui (skaičius skliausteliuose nurodo vietą žemėlapyje), kai ką (tarkim, ekskursijas) rekomenduojame užsakyti iš anksto.
Velniai ir raganos
Velnio duobė Trakų rajone (3). 40 metrų gylio dauba Trakų r. laikoma ne tik vienu iš 100 lankomiausių Europos gamtos paminklų, bet ir vienu mistiškiausių – pasakojama, kad čia yra prasmegusi bažnyčia, o vidurnakčiais puotas iki šiol tebekelia velniai. Užsukantys į netoliese esančią Velniaduobės „sesę“ Strėvos įgriuvą negali nepamatyti iš žemių kyšančios karčemos stogo – joje, pasirodo, irgi mėgdavo ošti velniai.
Velnio akmuo Vangelonių kaime (42). Istorijų apie velnius, kurie nešė akmenis norėdami sudaužyti bažnyčią, bet jiems sutrukdė rytiniai gaidžiai, Lietuvoje tikrai netrūksta. Taip pamestą Puntuko akmenį turbūt jau yra aplankę visi, o štai ne taip toli nuo Velnio duobės galime prasukti pro kitą didelį Velnio akmenį. Šį nelabąjį vis erzino Nemunaičio bažnyčios varpų skambesys, nedavęs pelkėje rytais ramiai snausti. Griebė jis vieną naktį didelį akmenį, kuriuo nulėkęs prie bažnyčios ją norėjo sugriauti, tačiau neįvertino savo jėgų ir pakeliui, ties Vangelonimis, užklupo velnią rytinis gaidžio giedojimas. Gražuolį akmenį (devintą pagal dydį Lietuvoje) padės rasti Nemunaityje esantis kelio ženklas nurodantis važiavimo kryptį link riedulio.
Raganų kalnas Juodkrantėje (8). Raganų kalnui šiemet – 100 metų, jis įkurtas ypatingoje kopoje, kur XIX a. ir XX a. pr. lietuvininkai mėgo švęsti Jonines. Pasakojama, kad šią vietą buvo pamėgę ir raganos su velniais. Net pati raganų deivė Ragė apsilankydavusi čia metiniame sąskrydyje.„Raganos ir velniai – tai viena šutvė. Tačiau susivienija jie tik tada, kai žmogui reikia ką pakenkti, o šiaip jau amžinai riejasi ir stengiasi vienas kitam akis apdumti, ypač kortuodami“, - bylojama Raganų kalne Juodkrantėje.
Gamta taip surėdė, kad kalnas turi šviesiąją ir tamsiąją puses, taigi ir daugiau nei 80 skulptūrų ekspozicija buvo įrengta prisitaikant prie vietovės. Saulėtoje pusėje meistrai įkurdino pasakorių, kuris pasakoja įdomiausias legendas apie milžinę Neringą ir Naglį, Perkūną ir Bagpūtį, Eglę žalčių karalienę bei dvylika brolių juodvarniais lankstančių. Tamsiojoje kalno pusėje užeina migla ir prasideda velniava: raganos, laumės, slibinai, velniai ir pats pragaro valdovas Liuciferis. Tik nusileidus stačiu skardžiu žemyn, užgieda gaidžiai, išbaidydami šmėklas, užgroja kaimo muzikantai, vaikų laukia sūpynės, laipynės, čiuožyklos.
Raganų šluota Vilkyškiuose (10). Kalbama, kad dabartiniame Rambyno regioniniame parke, Vilkyškių miške kadaise buvo raganų buveinė. Jos sulėkdavo, susmeigdavo šluotas prie eglės ir eidavo vilioti jaunuolių. Jie rinkdavosi ant netoliese esančios, kalvos - Sidabrakalnio. Kad priešai naktį nepastebėtų, jie rengdavosi sidabriniais rūbais. Viena daili raganaitė įsimylėjo žavų jaunuolį ir pamiršo laiku sugrįžti. Kai ketino skristi – šluota jau buvo sužaliavusi. Iš jos išaugusią 18 kamienų eglę imta vadinti Raganų egle. Šis spygliuotis, kerojantis Pagėgiuose, net buvo išrinktas Lietuvos metų medžiu.
Kita legenda byloja, kad šiose apylinkėse per Nemuną kėlėsi Napoleonas. Pralaimėjęs karą prieš Rusiją, buvęs labai piktas ir įniršio pagautas taip mojavęs kardu, kad nukirtęs ne vieną pušies viršūnę. Kliudęs ir šalia augusią eglaitę. Vėliau eglė išaugusi su aštuoniolika kamienų.
Velniakalnis Juodelių kaime (22). Jei norite prisiburti turtų, aplankykite Biržų rajone esantį Velniakalnį. Pasak legendos, vienas neturtingas Rinkuškių gyventojas atėjo į Velniakalnį lobio ieškoti. Kasė duobes, kai iš vienos išlindo velnias. Jis ir sako rinkuškiečiui: jei nori praturtėti, griebk už rago, pasuk šešis kartus prieš laikrodžio rodyklę ir timptelėk už barzdos. Žmogus taip ir padarė. Pradėjo jam plaukti turtai. Dabar Velniakalnį puošia net šešios velnio skulptūros. Čia gali sutikti kalno šeimininką su pilimi virš galvos ir lobių skrynia po kojomis, ir kostiumuotą velnią, pasiruošusį šokiams ir iškilmėms. Kalną puošia ir velnio pati, o šelmiškas velniūkštis priešais piliakalnį rodo, kieno čia karalystė. Sukti ragus ir tampyti už barzdos galite iki valios.
Baziliskas Vilniaus bastėjoje (32). Šią pabaisą su gaidžio galva ir driežo uodega yra aprašęs netgi rašytojas Ričardas Gavelis savo garsiajame romane „Vilniaus pokeris“. Nepamiršo jo ir „Silva rerum“ autorė Kristina Sabaliauskaitė. „XVII a. ant vienos iš Vilniaus kalvų stovėjo tvirtas gynybinis bokštas (bastėja). Ten miestiečiai ėmė pilti šiukšles, kurių dvokas pažadino požemiuose tūnojusią pabaisą. Vaikščioti toje vietoje darėsi nesaugu – ėmė dingti žmones, ypač vaikai ir jaunos mergelės. Mokyti Vilniaus jėzuitai išaiškino, jog ten gyvena milžiniškas baziliskas – pabaisa su milžiniška gaidžio galva, varlės akimis ir gyvatės uodega. Baisiausia šio siaubūno galia – mirtinas žvilgsnis. Nebuvo Vilniuje ir jo apylinkėse žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs apie baziliską. Daug drąsuolių kūrė planus, kaip susidoroti su tuo siaubūnu, grąžinti miestui ramybę, o sau pelnyti garbę ir laimę. Vienas jų – kuklus amatininko mokinys. Jis mokytiems vyrams pasiūlė padaryti taip, kad baziliskas pats save nugalabytų“. Taip prasideda viena žymiausių Vilniaus legendų apie būtybę, sakoma, tebegyvenančią Vilniaus požemiuose. Nuo jos apsisaugoti gali tik pakišęs veidrodėlį – kad pati savo žvilgsnio išsigąstų. Jei iki šiol ant Vilniaus gynybinės sienos bastėjos tik skirdavote pasimatymus, prie progos nusileiskite ir į požemius – ten išties galima sutikti pabaisą su gaidžio galva ir driežo uodega.
Teminės ekskursijos Vilniuje ir Kaune
Jei patys ieškoti siaubų neturite laiko, pasikliaukite gidais. Daugiausiai šiurpių ekskursijų siūlo Vilnius ir Kaunas.
Kauno požemių dvasia. Jei nebijote vaiduoklių, nakvišų alsavimo, grandinių žvangesio - ši ekskursija kaip tik Jums! Pasak senovės legendų, po Kauno miesto grindiniu slypi požemių labirintas, jungiantis daugelį senamiesčio pastatų. Manoma, kad vienu iš požemių, vedančių iš Kauno pilies, nuo kryžiuočių paspruko Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas su visa kariuomene. Pamatykite tai, ką matė tik išrinktieji.
Audiovizualinis maršrutas "Dvasios gidas po senąjį Kauną" – tai unikalus miesto gidas, siūlantis gyvą emocinę patirtį, kurioje susipina istoriniai faktai ir meninė tikrovė, miesto praeitis ir čia gyvenusių žmonių dramos. Intriguojantis dvasios pasakojimas (matomas planšetiniame ekrane ar išmaniajame telefone, iPad ir pan.) įtrauks į XX a. pr. iki Antrojo pasaulinio karo metu vykusią istoriją, kurios personažai gyvena, kuria, kenčia ir myli čia pat. Šiam audiovizualiniam maršrutui reikalingas mobilusis prietaisas (išmanusis telefonas, planšetinis kompiuteris arba nešiojamas medijų grotuvas) ir ausinės. Parsisiuntę maršrutą į savo prietaisą, ateikite iki Šv. Gertrūdos bažnyčios, užsidėkite ausines ir pradėkite kelionę. Maršruto trukmė - 70 min.
Ekskursija „Kauno senamiesčio vaiduokliai“. Pilies požemiuose dar ir šiandien žvanga grandinės. O legendos apie šmėklas atgyja gidės lūpomis. Ji atskleis kruvinųjų katalikų ir liuteronų susirėmimų detales. Kuo buvo kaltinama Augustino Daviatos tarnaitė? Kokios žiaurios bausmės skiriamos, išniekinus miesto ženklus? Pasiklausysite ir apie chuliganizmo atvejus bei peripetijas, kurios baigdavosi žudynėmis. Kur gyveno didysis Kauno kontrabandininkas? Kokia „nešvaria“ veikla užsiėmė Šv. Kazimiero draugija? O kur Kaune buvo vykdomos raganų medžioklės?Susitikimo vieta – prie Kauno pilies tiltelio. Ekskursijos Kaune lietuvių kalba vyksta susidarius bent 6 asmenų grupei ir kiekvieną paskutinį mėnesio penktadienį, nepriklausomai nuo dalyvių skaičiaus.
„Šiurpnakčio paslaptys“ Vilniuje. Ši ekskursija visai šeimai tokia populiari, kad dauguma planuotų vietų jau užpildytos, tad teko organizuoti papildomus seansus. Skubėkite registruotis, gal dar spėsite. Ekskursijoje lankysite slapčiausius senamiesčio užkaborius, nupūsite praeities dulkes nuo seniai pamirštų šiurpokų istorijų, prakalbinsite šešėlius ir dvasias, keliausite per tas vietas, kurių nuo seno privengė bailieji, o drąsiausi sugalvojo, kaip ten jaustis saugiai. Ekskursijos turinys įdomus ir vaikui, ir suaugusiam, o forma pritaikyta vaikams: gausu žaidybinių ir interaktyvių detalių, nes taip vaikai lengviau įsimena ir sutelkia dėmesį. Ekskursijos trukmė: iki 1,5 val. Ekskursijos pradžia: Katedros varpinė.
Norite daugiau? Visą 42 vietų žemėlapį su detaliais aprašymais rasite puslapyje lithuania.travel
