Renginio organizatoriai – Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, M. K. Čiurlionio namai Vilniuje, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.
N. Gaidauskienė – humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bei Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslinė darbuotoja, Čiurlionio namų Vilniuje bendradarbė. Ji – Lietuvos mokslų akademijos jaunųjų mokslininkų konkurso, Rimanto Ulevičiaus premijų laureatė. Studijavo ir stažavo Lietuvos, Lenkijos, Čekijos universitetuose bei mokslo institutuose. N. Gaidauskienė yra knygų „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis Vilniuje“ (2016), „Čiurlionio namai Vilniuje“ (2017) sudarytoja ir bendraautorė bei monografijos „Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė: modernėjančios savimonės kontūrai“ (2018) autorė.
Šioje knygoje, anot renginio Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejuje organizatorių, autorė aptaria S. Kymantaitės-Čiurlionienės studijas Krokuvoje ir ankstyvosios kūrybos laikotarpį, užsisklendžiantį Pirmuoju pasauliniu karu.
M. K. Čiurlionio žmona buvo ne tik savita lietuvių rašytoja, dramaturgė, publicistė, bet ir pedagogė, visuomenės veikėja, diplomatė. Jos jaunystės kultūrinės patirtys leido jai geriau suprasti vyro, menininko, idėjas, skonius, gyvenimo prasmę. Sklaidant monografijos puslapius, galima aptikti nemažai naujų biografinių faktų, niekur neskelbtų kūrinių analizės, nematytų iliustracijų. Paskutiniuose knygos skyriuose daug dėmesio skiriama kūrybiniam dialogui su M. K. Čiurlioniu, jo pasaulėžiūros ir kultūrinės veiklos mažiau tyrinėtiems aspektams.
Prieš renginį muziejuje Kaune pristatant knygos autorės pašnekovą R. Zubovą, pažymima, kad jis – pianistas, Čiurlionio namų Vilniuje direktorius, festivalių „Nepaklusniųjų žemė“, „Fortepijoninės muzikos vasara Druskininkuose“ organizatorius. Studijavo bei stažavo Lietuvoje, Šveicarijoje ir JAV. 1986-aisiais tapo M. K. Čiurlionio tarprespublikinio pianistų konkurso nugalėtoju. Daugiau nei du dešimtmečius dėstė JAV bei Lietuvos aukštosiose, rengia viešas paskaitas-koncertus gimtoje šalyje, Europoje, Azijoje ir Amerikoje. Tarp atlikėjo su kolegomis ir solo įrašytų arti 20 kompaktinių plokštelių – bemaž visa M. K. Čiurlionio muzikinė kūryba.
Filme „Laiškai Sofijai“ (2013, rež. R. Mullanas) R. Zubovas atliko savo prosenelio M. K. Čiurlionio vaidmenį. ELTA yra skelbusi, kad 2010 metais R. Zubovas išrinktas įsimintiniausiu Kauno menininku. 2011-aisiais buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, o 2016 metais Kauno miesto savivaldybė jį apdovanojo 2-ojo laipsnio Santakos garbės ženklu už nuopelnus Kauno ir visos šalies kultūrai.
