Spalio 17–24 dienomis įvairiose miesto ir jo apylinkių vietose startuos pirmasis Istorijų festivalis, kurį inicijavo projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programa „Atminties biuras“. Prie šios idėjos prisijungė daugiau nei kelios dešimtys partnerių ir bendraminčių – muziejai, teatrai, bendruomenės, menininkai, istorikai – visi tie, kurie tiki, kad šis miestas ir rajonas pilni nepaprastų istorijų.
Pusšimtį renginių į programą sutalpinęs festivalis savo lankytojus kvies leistis į kelionę per ilgą miesto gyvavimo istoriją nuo seniausių laikų, tarpukario, Antrojo pasaulinio karo iki pat šių dienų. „Šis festivalis bylos apie vietos dvasią: apie tai, kas mūsų aplinką daro gyvą, unikalią, savą, į kurią norisi grįžti, kurioje jautiesi kaip namie. Manome, kad istorijos ir jų pasakojimas turi didelę galią, jos padeda susikalbėti, geriau pažinti save ir kitą“, – sako viena iš Istorijų festivalio iniciatorių, „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ kuratorė Daiva Citvarienė.
„Tai – vienas atviriausių ir draugiškiausių festivalių, kuriame savo istorijomis dalintis galės visi. Labiausiai džiaugiamės tuo, kad dauguma renginių bus pritaikyti ne tik šeimoms su vaikais, jaunimui ir senjorams, bet ir čia gyvenantiems užsieniečiams bei turintiems klausos negalią“, – pasakoja D. Citvarienė.
Didysis Istorijų festivalio atidarymas spalio 18 d. vyks senosiose Kauno kapinėse, vadinamajame Ramybės parke. Šios ypatingos vietos istorijas išdainuos „Istorijų choras“, suburtas dirigentės Danguolės Beinarytės. Muzikinę kantatą „Ramybės, ramybės…“ sukūrė kompozitorius Vidmantas Bartulis ir rašytoja Daiva Čepauskaitė. Ramybės parkas festivalio dalyvius kvies visą savaitę – čia, keturių konfesijų sankryžoje, veiks iš Kauno kilusios britų menininkės Jenny Kagan šviesos ir garso instaliacija „Pavėjui“, bus pristatyti interaktyvūs maršrutai, gatvės meno kūriniai, atvirų durų dienas bei ekskursijas rengs musulmonų ir stačiatikių bendruomenės, Kauno bienalės menininkas pristatys interaktyvią papildytos realybės skulptūrą.
Vienas pagrindinių, kartu ir jautriausių festivalio renginių – „Paskutinis koncertas“ – laukia spalio 20 d. Ši diena festivalio organizatorių jau pakrikštyta „Didžiuoju sekmadieniu“. Nedaug kas žino, jog Antrojo pasaulinio karo metu Vilijampolės gete talentingi muzikantai susibūrė į orkestrą, kuriam vadovavo garsus tarpukario muzikantas Misha Hofmekleris. Orkestro atminimui skirtame renginyje Kauno miesto simfoninis orkestras (dirigentas Vilmantas Kaliūnas) be kitų kūrinių atliks ir Kauno gete sukurtą Pierce’ Haido „Geltonąją simfoniją“. Geto istoriją pasakos VDU vaidybos studentai, „Kaunas 2022“ ambasadorė Bella Shirin. Libreto autorė ir režisierė – Agnė Dilytė.
Per savaitę festivalio istorijos pasklis ne tik po visą miestą, bet ir Kauno rajono gyvenvietes. Kauno miesto muziejus kvies prisiminti verslius 90-uosius, ragins atnešti tuos laikus menančių daiktų bei dalintis šio dešimtmečio istorijomis. Be to, festivalio istorijos užklups ir „Caffeine“ kavinėse, kurių lankytojai ant specialių festivalio atvirukų galės užrašyti ir savo atsiminimus. Šeimos, jaunimas ir senjorai bus kviečiami dalyvauti profesionalių istorijų pasakotojų pasirodymuose, ieškoti Kauno slibino, belstis į tarpukario butus, vartyti dulkėtas knygas, tyrinėti ne tik miesto, bet ir kitų šalių kvapus ir skonius. Naujai į savo istoriją pažvelgs Istorinė Prezidentūra, pasitelkusi profesionalius aktorius, Maironio literatūros muziejus dalinsis pasakojimais, menančiais ne tik Maironį, bet ir vaikų darželį ir barą „Pegasą“, o Kauno moksleiviai pakvies jaunimą į „Istorijų slemą“.
Nuo Aleksoto iki Kauno marių dugno, nuo priešistorinių laikų iki šiuolaikinės sostinės – atrodo, kad pirmasis Istorijų festivalis taps tik įžanga į tai, ką iš tiesų slepia Kaunas.
