Tokia mažoji akademinė studija, kuri įsikurs profesoriaus vardo bibliotekoje, pasak VDU pranešimo, bus atvira švietimo bendruomenei, miestui ir jo svečiams. Kabineto atidarymui ruoštasi beveik dvejus metus – net 90 dėžių knygų čia atkeliavo iš Leonido bei Jolantos Donskių namų. Kabinetas suteiks unikalią galimybę vienoje vietoje rasti ir visas prof. L. Donskio parašytas knygas lietuvių, anglų kalbomis bei jų vertimus į beveik 20 pasaulio kalbų: nuo korėjiečių iki olandų. Šalia knygų, meno albumų, svarbiausių šalies bei tarptautinių apdovanojimų lankytojai galės susipažinti ir su L. Donskio Vilniaus universitete (1990 m.) bei Helsinkio universitete (1999 m.) apgintų disertacijų originalais.
„Jis tikėjo, kad būtina sugrąžinti lėtą geros literatūros skaitymą nuolat sugrįžtant prie didžiųjų tekstų; spektaklių ir filmų pakartotinį žiūrėjimą; muziejų lankymą, lėtą bendravimą su draugais ir šeima. Kabineto idėja tęsia ir įprasmina šias jo mintis. Tiems, kurie vertina knygą, ši erdvė – tarsi užburtas pasaulis: keliaujant per lentynas čia gali rasti ne tik įvairių „Don Kichoto“, „Guliverio kelionių“ ar V. Šekspyro kūrinių leidimų, bet ir persų poezijos, žydiškojo humoro, Stendalio darbų ar Italijos meistrų freskų, kuriomis Leonidas paskutiniu metu ypač domėjosi, albumų“, – pasakoja J. Donskienė, įsitikinusi, kad tai turi būti prieinama kuo platesniam ratui žmonių, ypač studentams.
Pasak VDU atstovės Inos Žurkuvienės, prof. L. Donskis dažnai dovanojo knygas bibliotekoms, dalindavosi jomis su studentais, iš kurių ne vienam jis savo autoritetu formavo literatūrinį skonį, vedė prie gilesnio humanizmo, vaizduotės, idėjų istorijos ir moralės klausimų apmąstymo, kad į dabartį būtų galima pažvelgti iš laiko perspektyvos.
„Nenutrūkstamai dalijamės Leonido tekstais, neprarandančiais aktualumo, tampančiais gal net dar svarbesniais, išryškinančiais šiandienos politinių ir kultūrinių realijų grimasas. Bet norisi skaityti ir tuos tekstus, kurie Jį augino, vedė, – kad patys taptume brandesni, gilesni ir pasirengę įvairioms diskusijoms „Be pykčio“, – apie šios erdvės poreikį kalba VDU tarptautinių ryšių prorektorė prof. Ineta Dabašinskienė.
Leonido Donskio kabinetas nėra įprasta bibliotekos teritorija, čia lankytojai neras pagal bibliografinę rodyklę išdėstytų knygų. Asmeninės kolekcijos leidiniai išsirikiuoja pagal tematikas: „Grožinė literatūra“, „Politinė teorija“, „Meilė ir draugystė. Blogio problematika“, „Intelektualų vaidmuo visuomenėje“, „Miestas. Vietos kultūra“, „Kultūrinė eseistika, laiškai ir pokalbiai“, „Renesansas: kūriniai ir studijos“, „Žydiškoji kultūra ir žydų istorija“, „Antika“, „XX a. šiuolaikinė filosofija“, „Kultūros teorija ir idėjų istorija“, „Sociologijos klasika ir antropologija“, „Nacionalizmas. Fašizmas“, „Rusijos ir posovietinės erdvės studijos“, „Karas ir neapykantos studijos“ bei, žinoma, „Šekspyras ir šekspyrologija“, meno albumai bei daugelis kitų.
Išskirtos ir L. Donskio mėgtos knygos. Literatūros bei kokybiškos literatūrinės žiniasklaidos gerbėjai kabinete ras didelę „The New York Review of Books“ laikraščių, kuriuos L. Donskis ypač vertino, kolekciją. Nemaža dalis čia esančių leidinių sukaupti per paskutiniuosius šešerius gyvenimo metus, kuomet filosofas rinko medžiagą bei rengėsi naujų knygų rašymui.
Kabineto įkūrėjų teigimu, norėtųsi, kad jis taptų „lėto buvimo erdve ieškantiems ir siekiantiems gilesnio žinojimo, pažinties su didžiaisiais tekstais, kai prarandama laiko nuovoka – tarsi priekaištas visuotinės infliacijos ir skubėjimo epochai“.
