ELTA jau skelbė, kad ši paroda yra dalis tarptautinio tekstilės meno projekto, šiemet pavasarį prasidėjusio Japonijoje, Kioto mieste, kai prestižinėje tekstilės meno galerijoje „GalleryGallery“ buvo eksponuojami Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dėstytojų profesorės Laimos Oržekauskienės-Ore ir docenčių Linos Jonikės bei Monikos Žaltauskaitės-Grašienės kūriniai.
Parodoje Kaune garsių Lietuvos menininkių trejetą papildys jaunosios kūrėjos Giedrė Antanavičienė ir Greta Kardi-Kardišiūtė. Japonijos tekstilei atstovauja Nobuko Hiroi, Suzumi Noda, Haruko Homma, Yoshiko Tanabe ir Megumi Kishida. Iš viso M. Žilinsko galerijoje pristatomi dešimties menininkių šiuolaikinės tekstilės darbai.
Galerijos pranešime minima, kad parodos pavadinime panaudota japonų patarlė, kurios prasmė aiški, suprantama ir Lietuvoje. Šios patarlės atitikmenų galima rasti ir lietuvių folklore: „Išmintis vaikšto sermėga apsirengus“, „Tas išmintingas, kuris kalba mažai“, „Kas nėra stipriausias, turi būti išmintingiausias“... Ir japonų, ir lietuvių patarlėse įžvelgiama pagarba tradicijoms, humanistinei etikai, malonaus žmonių elgesio normoms.
Pasak menotyrininkų, lietuvių ir japonų šiuolaikinė tekstilė - stebėtinai artimi meno pasauliai. Abiejų šalių menininkės (parodos autorės) linksta į gilius filosofiškus apmąstymus, o jų kūriniai prašosi ramaus stebėjimo, ilgesnio dėmesio. Darbuose esama meninio mąstymo bendrumų, elgesio su medžiagomis paralelių, kūriniuose svarbią vietą užima šių tautų senųjų tekstilės tradicijų pažinimas ir kūrybiškas jų panaudojimas. Panašus dabarties menininkių santykis su savųjų šalių praeities kultūrinėmis ir etinėmis vertybėmis - tai pagarba istorijai ir atminčiai, prasminės nuorodos į praeities kultūras, taip pat panašus ir senųjų audinio formavimo, dažymo technologijų naudojimas.
Parodos rengėjai - Kauno bienalė ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, parodos kuratorės - dr. Rasa Žukienė (Lietuva) bei Keiko Kawashima (Japonija), parodos architektas - Saulius Valius („Ekspobalta"). Šį projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba, taip pat The Japan Foundation. Parodoje atsiskleidžia dviejų tik geografiškai tolimų kultūrų vidinio artimumo aspektai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiais globalizacijos laikais pasaulį veikia panašios tendencijos. Viena jų - ryškus kompiuterinių technologijų ir fotografijos naudojimas kūryboje. Fotografija pakeičia piešimą bei eskizavimą, neretai audžiama kompiuterinėmis staklėmis. Bet susidomėjimas naujausiomis technologijomis vis dėlto neišstumia menininkių gebėjimo kūriniuose perteikti savo individualybę ir savos tautos tapatybę.
Kaune atidaromos parodos rengėjų teigimu, Lietuvos ir Japonijos tekstilės meną sieja ir tvirti dalykiniai bei profesiniai ryšiai, ir artimas šiuolaikinės tekstilės, grįstos giliomis tradicijomis, supratimas. Dar 1997 metais Japonijoje, Kioto V tarptautinėje tekstilės parodoje, jauna lietuvių menininkė Lina Jonikė pelnė „Excellence Award“ apdovanojimą. Tai buvo pirmas aukštas lietuvių šiuolaikinės tekstilės meno įvertinimas, ir jis pelnytas Japonijoje.
Po to užsimezgė bendradarbiavimas su garsia Japonijos menotyrininke, tekstilės tyrinėtoja ir parodų kuratore Keiko Kawashima, atstovaujančia Kioto miesto galerijai „GalleryGallery“. Jos pastangomis Japonijoje jau surengta ne viena Lietuvos tekstilės menininkių paroda. Japonijos menininkai daug kartų buvo kviestiniai svečiai Kauno šiuolaikinio meno bienalėse. Kuratorė dr. Keiko Kawashima Kauno bienalėje „Tekstilė'05“ kuravo 9 Japonijos tekstilininkų kolekciją (2005). O 2011-aisiais Kauno bienalėje yra dalyvavusios žymiosios Japonijos menininkės Reiko Sudo, Hiroko Watanabe. Japonų menininkių darbų parodos žiūrovams suteikė Japonijos pažinimo per meno kūrinius galimybę bei didžiulį estetinį pasitenkinimą.
