Per vieną savaitę tuomet iš Lietuvos buvo ištremta apie 17 500 žmonių, iš kurių 5 060 buvo vaikai iki šešiolikos metų amžiaus.
Didžioji dalis žmonių vežti į tremtį, kiti – į GULAG'o stovyklas. Buvo ištremta daug to meto politikų, kitų visuomenės veikėjų, tarp kurių – ir antrasis Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis.
Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdomasis direktorius Ronaldas Račinskas sako, kad atmintinų dienų minėjimas yra labai svarbus atskaitos taškas, apie kurį mes formuojame savo istorinę atmintį.
„Didžioji dalis ištremtųjų buvo nepilnamečiai vaikai, moterys, seneliai, inteligentai. Buvo siekiama ištremti šeimas, Lietuvos kultūrinį, politinį, intelektualinį potencialą, kuris trukdė melo imperijai čia, Lietuvoje, įgyvendinti savo nusikalstamus tikslus. Tai tiesiog buvo kova prieš civilius išsilavinusius gyventojus, mokytojus, verslininkus, valstybės tarnautojus, dvasininkus. Iš tikrųjų, tarybinei sistemai reikėjo palaužti Lietuvos visuomenės stuburą, tai yra būtent sunaikinti visuomenės elitą. Ir tai parodo to nežmoniško režimo nusikalstamą prigimtį. Mes minėdami šią dieną turime tai suprasti, atsiminti, išmokti pamokas“, – Eltai sakė R. Račinskas.
Valstybiniai Gedulo ir vilties dienos minėjimo renginiai vyks visoje Lietuvoje.
Vilniuje minėjimo renginiai prasidės prie paminklo žuvusiems už Tėvynę Lietuvos kariuomenės karių kapų memoriale Antakalnio kapinėse. Antakalnio kapinių kalnelis prieš ketverius metus pasipildė dar vienu paminklu, skirtu priminti Lietuvos okupacijos metus ir įprasminti visų žuvusiųjų ir nukankintų tolimose tremties vietose, sovietams okupavus Lietuvą, atminimą.
Penktadienio rytą Seimo Kovo 11-osios Akto salėje prasidės minėjimas, skirtas Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti. Pagerbiant netektis ir visus žuvusius už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, skambant Lietuvos kariuomenės orkestro atliekamam Lietuvos himnui, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai Valstybės vėliavą nuleis per trečdalį stiebo.
Likus minutei iki vidurdienio, visi kviečiami tylos minute pagerbti okupacijos aukų kančias ir atminimą – jungtis į pilietinę akciją „Tenutyla kasdienybės šurmulys. Išgirsk. Įsiklausyk į savo širdies plakimą“. Po to Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, bus iškilminga Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija.
Vidurdienį prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje Vilniuje prasidės Okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonija. Čia vyks ir projekto „Misija Sibiras“ organizatorių jau ketvirtus metus inicijuojama istorinės atminties akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“, kai nepertraukiamai skaitomi ištremtųjų vardai, pavardės bei likimai.
„Mes į istoriją turime žiūrėti ne per sausą statistiką, bet per žmonių likimus, per sulaužytus žmonių likimus, didvyriškus žmonių likimus. Ir kiekvieno žmogaus įvardijimas tam tikra prasme prikelia jį gyvenimui. Jaunimas, girdėdamas tikrą vardą, sužinodamas tikrą gyvą žmogaus, šeimos istoriją, supranta ir pažįsta visą tą istorinę epochą“, – sako R. Račinskas.
Šiemet akcijos „Ištark, išgirsk, išsaugok“ skaitymai vyks ne tik Vilniuje, bet ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus kiemelyje Kaune, prie paminklo vieningai Lietuvai „Arka“ Klaipėdoje, šalia Šiaulių turizmo ir informacijos centro, Nepriklausomybės aikštėje Panevėžyje, prie memorialo „Nurimęs varpas“ Alytuje, Knypavos rinkos aikštėje Kėdainiuose, Žemaičio aikštėje Rasieniuose, ant Vilniaus kalvos prie paminklo „Trys kryžiai“ Telšiuose, prie Šakių r. savivaldybės administracijos.
Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių vardai ir jų likimai bus skaitomi Vašingtone prie paminklo komunizmo aukoms atminti.
Atminimo valanda vyks ir prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memorialo bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro kieme, Vilniuje. Čia rengiama atminimo valanda–koncertas.
Vakare Vilniaus arkikatedroje bazilikoje bus aukojamos Šv. Mišios.
Birželio 15 d. Pirmųjų masinių trėmimų minėjimas vyks ir Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse, prie Laptevų jūros tremtinių brolijos ,,Lapteviečiai“ atkurtos žeminukės-jurtos.
