Vienu iš „Kūrybinio impulso“ kuratorių šįmet tapo būtent jame savo choreografinę biografiją pradėjęs dabar jau dviejų „Auksinių scenos kryžių“ laureatas Martynas Rimeikis. Jis teigia, jog šokis lakoniškam pokalbiui tinka labiau nei žodžiai, o pačios miniatiūros gan tiksliai atspindi jas kuriančių asmenybių „vidinę geografiją“...
Kas rūpi nūdienos jauniesiems choreografams? Kuo dabartinė pradedančiųjų šokio kūrėjų karta skiriasi nuo Jūsų kartos „Kūrybinio impulso“ debiutantų?
Matau, kad nūdienos jaunieji choreografai žymiai dažniau renkasi nebe asmeninių santykių – meilės ir išdavystės, o socialines temas. Kurdami jie daugiau mąsto, analizuoja, o ne rūpinasi grynąja šokio estetika. Jie kelia klausimus, kurie juos jaudina. Ir tai vadinčiau nūdienai būdingu šiuolaikinės choreografijos ženklu. Netgi pačios jauniausios šių metų „Kūrybinio impulso“ dalyvės – Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus moksleivės Milda Luckutė ir Dorotėja Navickaitė renkasi būtent tokį kelią. Jų pasirodymas tikrai nebus silpnesnis už profesionalių šokėjų kurtas miniatiūras.
Ar įmanoma stipresnę idėją perteikti vos kelių minučių pasirodymu?
Šokis turi itin stiprią neverbalinę momentinę jėgą – užtenka sekundės dalį trunkančios užuominos reikšmingam niuansui perteikti. Todėl lakoniškam pokalbiui šokis dėkingesnė priemonė nei žodžiai. Visgi šios kalbos pagrindas yra emocija, todėl šokio mintį sunku nusakyti konkrečiais žodžiais.
Iš jaunųjų kūrėjų dažnai tikimasi, jog jie laužys nusistovėjusias taisykles ir bandys „apversti pasaulį“...
Tai normalus noras, ir jis turi toks būti: taisyklių laužymo atspindžius tikrai matysime „Kūrybinio impulso“ miniatiūrose. Visi vienaip ar kitaip mėgina siekti savos choreografinės kalbos, tik ne visi yra vienodai drąsūs. Tos drąsos ir norėtųsi palinkėti labiausiai – juk „Kūrybinis impulsas“ skirtas choreografų patirčiai kaupti, o klaidos irgi yra lygiavertė kūrybinė patirtis. Todėl neverta bijoti nesėkmių.
Kokia muziką jaunieji renkasi savo šokio spektakliams?
Daugiausiai spektakliuose skambės elektroninės muzikos: choreografai rinkosi Johan Troch, Stephan Bodzin, Zack Hemsey, Olafur Arnalds, Phun Thomas kūrybą. Tačiau bus ir išimčių. Štai bene daugiausiai patirties iš visų projekto dalyvių sukaupusi (ir netgi „Auksinį scenos kryžių“ už jaunojo menininko debiutą jau gavusi) klaipėdietė Aušra Krasauskaitė liko ištikima klasikai: jos kompozicijoje atpažinsite Friedricho Händelio muziką.
Kuriuos šių metų choreografus galėtumėte pavadinti „Kūrybinio impulso“ veteranais?
Didžiausią patirtį turi Vaida Šniurevičiūtė, „Kūrybiniam impulsui“ šįmet rengianti jau aštuntąją miniatiūrą. Isaacas Evansas šiame renginyje dalyvauja jau ketvirtą kartą, Gohar Mkrtchyan – antrą. Kiti choreografai – „Kūrybinio impulso“ debiutantai.
Ar lengva „Kūrybinio impulso“ choreografams prisikalbinti repeticijoms po intensyvaus teatro sezono nuvargusius šokėjus?
Sprendžiant iš to, kad šįmet „Kūrybiniame impulse“ matome dvi vienam šokėjui ir vieną duetui skirtas miniatiūras, o penkiose kompozicijose pasirodo didesnės šokėjų grupės – viskas įmanoma.
Nepaisant to, kad techninės galimybės, kurias įmanoma turėti mugėje „ArtVilnius“, kuklesnės už LNOBT scenos teikiamas galimybes?
Galbūt jauniesiems iš anksto žinomas techninių priemonių arsenalo ribotumas leidžia labiau atsidėti choreografiniams sprendimams ir mažiau blaškytis. Tačiau LNOBT inžinieriai pasistengs, kad universalioje mugės erdvėje turėtume maksimaliai geriausias įmanomas sąlygas savo pasirodymams. Bus ir užkulisiai, ir profesionalių šokėjų reikalavimus atitinkanti scena... Dar viena puiki, mano manymu, naujovė – su kiekvienu choreografu prieš jo miniatiūrą publiką trumpai supažindins trumpas vaizdo įrašas. Šiuos anonsus sukūrė videomenais besidomintis LNOBT simfoninio orkestro altininkas Kęstutis Pleita.
„Kūrybiniame impulse“ žiūrovai išvys skirtingoms tautoms atstovaujančių kūrėjų dialogą: be lietuvių choreografų, savo kompozicijas pristatys dvi ispanų šokėjos (Gohar Mkrtchyan ir Marta Navarro) bei du šokėjai iš Jungtinės Karalystės (Jade Longley ir Isaac Evans). Ar pasirodymuose galima įžvelgti įvairių šokio mokyklų bruožų?
Choreografinės leksikos žinovai gal ir įžvelgtų pavienių nacionalinių aspektų, tačiau bet kuri choreografinė miniatiūra visų pirma atskleidžia kūrėjo asmenybę, o ne jo tautybę. Lengviau bus nuspėti, kuo kuris choreografas domisi ir kiek jis atviras jį supančiai aplinkai. Taigi miniatiūrose labiau atspindėta ne pasaulio, o vidinė žmogaus „geografija“.
Valandą trunkantis „Kūrybinio impulso“ dalyvių pasirodymas „Litexpo“ parodų ir kongresų centre bus pristatomas keturis kartus: gegužės 31 d. (penktadienį) 16 ir 18 val. bei birželio 1 d. (šeštadienį) 17 ir 19 val. Žiūrovai jį stebėti galės įsigiję specialius bilietus, suteikiančius teisę išvysti ne tik „Kūrybinį impulsą“, bet ir visą įspūdingą jubiliejinės meno mugės „ArtVilnius‘19“ ekspoziciją. Šiais bilietais jau prekiauja Tiketa.lt, mugės metu juos bus galima įsigyti ir „Litexpo“ kasose. Tai išskirtinė galimybė su vienu bilietu aplankyti du įspūdingus renginius – pamatyti garsių pasaulio menininkų kūrinius bei emocingas jaunųjų choreografų šokio miniatiūras.
