Ne itin tolimą, bet vis tiek egzotišką: LNOBT artistas atliko vieną iš pagrindinių partijų Karlo Millöckerio operetėje „Studentas elgeta“ Lichtenšteino kunigaikštystės sostinės Vaduco operetės teatre.
„Kaip ten patekau? Įprastu būdu: prieš pusantrų metų dalyvavau solistų perklausoje. Tiesa, ji buvo kiek neįprasta, mat teko demonstruoti ne vien vokalo, bet ir vokiškos sceninės kalbos bei šokių įgūdžius“, – pasakoja M. Jankauskas.
Su choreografinėmis užduotimis lietuvių tenoras susitvarkė lengvai, mat vaikystėje Kaune lankė pramoginius šokius. O vokiečių kalbos solistas pramoko išvykęs į Vokietiją, po aukštesniosios muzikos mokyklos, kur metus savanoriavo Reinbeko miestelio parapijoje netoli Hamburgo. Vėliau, jau baigęs operinio dainavimo studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, M. Jankauskas trejus metus praleido Vokietijoje, kur dainavo Hamburgo valstybinėje operoje bei Miunsterio teatre.
„Ir vis tiek, nors turiu, atrodytų, nemažą vokiečių kalbos praktiką, repetuodamas Vaduce ilgokai vargau su kalbos konsultantais taisydamas tartį, mat operetėje „Studentas elgeta“ skamba nemažai dialogų. Padėtį šiek tiek lengvino tai, kad mano vaidinamas personažas buvo ne vokietis ar austras, o lenkas Janas Janickis“, – pasakoja M. Jankauskas.
Beje, operečių statytojai vokiškai kalbančiose šalyse mėgsta įterpti į spektaklius aktualių šmaikščių frazių, kurių originaliame veikalo librete nėra. Šiuo atveju, pasak lietuvio, buvo pašiepiamos prieš artėjančius rinkimus Lichtenšteino kunigaikštystėje iškylančios vis naujos politinės partijos – tam statytojai skyrė ištisą naujai prirašytą muzikinį kupletą.
Ruošdamasis būsimai premjerai, sausio mėnesį M. Jankauskas Rytinių Alpių papėdėje stovinčiame Vaduco mieste praleido tris savaites. „Per tiek laiko atsiranda naujų pažįstamų, draugų. Laisvu laiku šilčiau apsitūloję kildavome į kalnus: apačioje termometrai rodydavo 5 laipsnius šilumos, o viršuje pasitikdavo 15 laipsnių šaltukas. Tik tada supratau, kur iš tikrųjų slapstosi vietos gyventojai: automobiliu sukiodamas kalnų keliukais, randi vieną pasakiško grožio miestelį prie kito. Aišku, yra ir kalnų slidinėjimui pritaikytų trasų, tačiau manęs stotis ant slidžių niekam nepavyko įkalbėti“, – neslepia tenoras.
Tuo, kad svetur dainuojantiems operetėse (priešingai nei operose) solistams būtina gerai mokėti vietos kalbą, M. Jankauskas ir anksčiau turėjo progų įsitikinti. „Kai Miunsterio teatre Johanno Strausso operetėje „Šikšnosparnis“ vaidinau Alfedą, Rozalindos partijos atlikėja, paskubomis pakviesta dainuoti spektaklyje vietoj susirgusios solistės, pamiršo dialogo tekstą. Įsivaizduokite mizansceną: aš, Rozalindos meilužis, įlipu pas ją per langą, aš jai frazę, ji man frazę, aš jai kitą frazę, o tada ji tyli ir žiūri į mane didelėm akim. Pakartoju frazę dar kartą, o ji toliau tylėdama žiūri... Suflerio teatre nebuvo. Galvoju, ką čia sumanius? Nuėjau prie stalo, ramiai įsipyliau „vyno“ (juk tai leidžia meilužio statusas) ir paklausiau to, ko šiaip jau operetėje neturėjau klausti: „Tai gal jūs, ponia, bijote savo vyro?..“ O pats nerimauju, ar teisingai gramatiškai sakinį sudėliojau. Tada Rozalinda pagaliau atsitokėjo, ir mes abu iš tos situacijos išplaukėm“, – šypsosi scenos nuotykį prisiminęs tenoras.
Artėjantį Verbų sekmadienį jis vėl sugrįš į Lichtenšteiną, kur atliks tenoro partiją Wolfgango A. Mozarto „Requiem“ kartu su Lichtenšteino simfoniniu orkestru, vadovaujamu amerikiečių dirigento Williamo Maxfieldo. Po sėkmingo pasirodymo Vaduce lietuvis sulaukė ir drąsaus pasiūlymo 2020 m. atlikti Don Chozė partiją Georges Bizet operoje „Karmen“, tačiau atsisakė, nes ši partija nėra palanki jo balsui.
M. Jankauskas jau senokai bendradarbiauja su SIAA fondu, rengiančiu operos solistų koncertus visoje Europoje. Jo kvietimu lietuvis yra dainavęs Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos Didžiojoje salėje, Sankt Peterburgo filharmonijoje, Rossini ir Pergolesi teatruose Italijoje bei kitose scenose. „Beje, Pergolesi teatre Džezyje koncertas vėlavo dėl užsitęsusio futbolo čempionato finalo – visi atlikėjai susėdę laukėme, kol publika baigs žiūrėti varžybas ir atskubės į teatrą“, – italų įpročius prisimena M. Jankauskas.
Šįmet svarbūs koncertiniai pasirodymai tenoro laukia gegužę: Berlyno filharmonijoje kartu su dirigento Lioro Shambadalo vadovaujamu orkestru „Berliner Symphoniker“ M. Jankauskas atliks ištraukas iš Gaetano Donizetti ir Giuseppe‘s Verdi operų, o gegužės pabaigoje pirmąkart pasirodys Sarsuelos festivalyje „Campoamor“ teatre Ovjedo mieste Ispanijoje.
Vilniuje kitą sezoną solistas norėtų debiutuoti Idamantės vaidmenyje Wolfgango A. Mozarto operoje „Idomenėjas“ bei Tebaldo vaidmenyje Vincenzo Bellini operoje „Kapulečiai ir Montekiai“. „LNOBT Operos meno vadovas Sesto Quatrini leido man rengti šias partijas, autoritetinga vokalo konsultantė Carmen Santoro taip pat mane rekomendavo. Be to, LNOBT kitą sezoną rengiasi statyti Leonardo Bernsteino operetę „Kandidas“, Gaetano Donizetti operą „Ana Bolena“ ir galbūt – Sergejaus Prokofjevo “Lošėją”, todėl tikiuosi turėti daugiau progų pasirodyti Lietuvos publikai“, – neslepia M. Jankauskas.
