Retrospektyvinė paroda, atskleidžianti menininkės dešimties metų kūrybinio kelio atkarpą, bus pristatyta kartu su muzikine programa. Ją atliks pianistės Alos Bendoraitienės ir dainininkės Agnės Sabulytės duetas.
„Jausdami autorės estetikos, motyvų ir temų variacijas, evoliuciją, esame apgaubiami ir tam tikru holistiniu pojūčiu. Viskas yra vienis, nėra pradžios ir pabaigos. Todėl Inga, savo kūryboje išskyrusi keturis etapus, vis tik tarp visų savo paveikslų atranda bendrą vardiklį, keliavimą link esminio savo kūrybos klausimo, misijos. Tai – tapatybės paieškos“, – pastebi menotyrininkė Austėja Mikuckytė-Mateikienė.
Šios tapatybės paieškos atsispindi ir muzikinėje programoje. Tapytojos darbų įkvėptas A. Bendoraitienės ir A. Sabulytės duetas leidžia sau modeliuoti įvairių stilistikų, laikmečių ir kraštų muzikos dėlionę.
Koncertas prasideda ir baigiasi lietuvių liaudies dainų motyvais, o vystyme bei kulminacijoje nukeliaujama iki A. Piazzollos muzikos, J. Meko poezijos ir kt.
Menotyrininkės nuomone, I. Noir Mrazauskaitės kūryboje susipina intuicija ir mokslas – tai autorei yra ne opozicijos, o dvi viena kitą papildančios prieigos suvokti supančią aplinką.
Kūnas tapytojos drobėse virsta ženklu, alegorija. Tai menininkei niekuomet nėra konkreti istorija. „Tai daugiau pojūtis, intymus ir intuityvus vizualinis kalbėjimas apie tai, kas bendra mums visiems. Apie kūną ir kraują. Ir joje slypinčią kolektyvinę pasąmonę“, – sako A. Mikuckytė-Mateikienė.
I. Noir Mrazauskaitės kūrybai būdingi baltiški artefaktai, anot menotyrininkės, kiekvienam žiūrovui leidžia savaip susisieti su protėvių išmintimi ir tapti jų patirties aidu. O per ryšį su gamta – žvaigždėmis ir medžiais – bei per ryšį su praeitimi, pavyzdžiui, močiučių staltiesėse išaustais kodais, menininkė padeda atrasti harmoniją, namus savyje.
Tapytoja savo kūrybinį kelią organiškai suskaido į etapus: „Žemė ir kosmosas / namai“, „Kūnas ir kraujas / virsmai“, „Vidiniai dialogai / ieškojimai“, „Tapatybė / namai“.
Paroda veiks iki balandžio 1 dienos.
