Šiemet visų skaitančių, rašančių, kuriančių ir atsakymų į aktualiausius klausimus ieškančių vasario 21–24 d. Vilniaus knygų mugė lauks su dar ilgesniu penktadieniu, prie literatūros temų sugrįžusiu Diskusijų klubu ir daugiau kaip 500 renginių.
Taip svarbiausias šių metų naujienas, tendencijas bei lankytojų laukiančias jubiliejinės mugės staigmenas Vilniaus knygų mugės organizatoriai pristatė tradicinėje spaudos konferencijoje.
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovo Gyčio Vaškelio teigimu, mugės istorija rodo, kad renginys tapo ne vien kultūriniu, bet ir valstybinės reikšmės įvykiu.
„Turbūt reikia pripažinti, kad ne kinas, o literatūra yra pagrindinis menas Lietuvoje. Juk knygų mugė prasidėjo kaip bendras Baltijos šalių projektas, tačiau toks, kokį jį pažįstame dabar, suklestėjo būtent Vilniuje. Istoriją rašėme visi kartu ir dabar net sunku patikėti, kad renginys užima visas „Litexpo“ sales. Stebimės ne tik mes patys, bet ir užsienio leidėjai negali atsistebėti, kad turėdami mažiau nei 3 milijonus gyventojų vis dar leidžiame knygas savo kalba“, – spaudos konferencijoje sakė G. Vaškelis.
Pasak jo, viena svarbiausių mugės naujienų šiemet – trumpos literatūrinės dvikovos, pokalbių ciklas „Šortai“.
„Literatūrinė dvikova, kurioje niekas nežūva, o aštriai 15 minučių diskutuoja apie pasirinktą knygą. Tokie šiemet bus naujojo formato pokalbiai“, – sakė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovas.
Mugės programą pristačiusi Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė taip pat teigė, kad mugė pasiruošusi lankytojus stebinti.
„Programoje daugiau nei 500 renginių. Viena gražiausių tradicijų, užgimusių 2008 m. – Diskusijų klubas, kurio vienas pirmųjų vedėjų buvo šviesios atminties profesorius, filosofas Leonidas Donskis Šiemet Diskusijų klube atsigręšime į pačią mugės esmę – į literatūrą ir knygas. Net penkios diskusijos bus skirtos skirtingiems žanrams ir literatūrinėms tendencijoms aptarti. Taip pat kalbėsime ir pačiais aktualiausiais nūdienos klausimais: kūrėjo laisvė ir atsakomybė, jos ribas, Europos tapatybė, dviguba pilietybė. Na, o sekmadienio diskusija kvies žvelgti į mugės ir knygos ateitį“, – programos akcentus pristatė A. Žilinskienė.
Pamėgti ir įvertinti užsienio svečiai
Lietuvos leidėjų asociacijos vykdančiosios direktorės Rūtos Elijošaitytės-Kaikarės teigimu, į mugę keturioms dienoms grįžta lietuviškai kuriantys rašytojai iš kitų šalių, o tarp svečių dominuoja kaimynai: latviai, estai, lenkai.
„Sulauksime, ko gero, garsiausios šiuolaikinės latvių rašytojos Noros Ikstenos su knyga „Motinos pienas“. Taip pat atvyksta Europos literatūros premijos laureatas Janis Jonevs, knygos „Jelgava 94“ autorius. Estiją atstovaus jau vienu iš mugės tradicinių svečių tituluojamas filosofas Reinas Raudas“, – iš kaimyninių šalių atvykstančius svečius vardijo R.Elijošaitytė-Kaikarė.
Taip pat lankytojai turės galimybę susitikti su nyderlandų rašytoju Hermanu Kochu, autoriumi iš Norvegijos Roy’umi Jacobsen’u, apie Lietuvą knygą parašiusiu vokiečiu Felixu Akermannu, slovėnų rašytoju Goranu Vojnovičium.
Ypatingo užsienio svečių dėmesio šiemet susilaukė ir Knygų šalies kūrybinė studija, į kurią, pasak G. Vaškelio, vienu metu sugūžėjo ilgai kviestos knygos meno žvaigždės.
„Marion Bataille, Katsumi Komagata – tai vos keli pasaulinio garso vardai, kartu su mūsų pačiais garsiausiais knygų kūrėjais šiemet lauks visų Knygų šalies kūrybinėje studijoje. Rengs dirbtuves, dalyvaus pokalbiuose. Ir man šie vardai tai ženklas, kad Vilniaus knygų mugės vardas jau skamba labai toli ir yra gerai žinomas pasaulyje“, – sakė G. Vaškelis.
Ilgesnis penktadienis ir pasigrojimai Muzikos salėje
Keturias dienas vyksianti mugė lankytojus penktadienį pakvies vakaroti dar ilgiau – iki pat 23 val.
„Šiemet mugėje penktadienį skelbiame dar ilgesniu penktadieniu. Vasario 22 d. nuo 21 val. Muzikos salėje vyks specialus renginys skirtas mugės jubiliejui „Naktis mugėje“. Įvaizdinti žodžių klavyrai. Žodis – kaip sapnas, kaip vizija“. Jungsime tekstą ir muziką, išgirsime, kaip skamba, kokias prasmes įgauna įgarsinti tekstai, kuriuos pristatys lietuvių poetai, ir įgarsins gerai žinomi muzikantai“, – vieną laukiamiausių mugės naujienų pristatė Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ parodų grupės vadovė Milda Gembickienė.
Tuo tarpu penkerių metų jubiliejų mugėje švenčianti Muzikos salė kvies ne tik bendrauti bet ir muzikuoti kartu su mylimais atlikėjais.
„Šiemet nebeturėsime skaidymo į žanrus, atskirų erdvių – viskas vyks greta. Rekordinis stendų skaičius ir jau dabar susitikimo su klausytojais laukiantys atlikėjai čia atveš naujausius savo albumus, o penktadienį vakare muzikuos visi kartu improvizuotame pasigrojime“, – Muzikos salės naujienas pristatė asociacijos AGATA direktorė Agnė Begetė.
Pasak M. Gembickienės, visą mugės renginių programą jau galima rasti ne tik internete, bet ir išmaniesiems telefonams skirtoje „Litexpo“ programėlėje, kurioje patogu žymėtis renginius, gauti priminimus, susidaryti savo renginių tvarkaraštį.
Kaip ir kasmet knygų bičiulių laukia trys specialūs mugės autobusai, kurie nuo Katedros aikštės (stotelė „Arkikatedra“) iki „Litexpo“ ir atgal lankytojus į mugę veš nemokamai.
Taip pat mugės dienomis maršrutu Ozo g. – „Litexpo“ kursuos papildomas miesto autobusas 177 R, o stotelėje „Litexpo“ stos ir greitasis miesto autobusas 2G.
VILNIAUS KNYGŲ MUGĖS 2019 FAKTAI IR SKAIČIAI
Vilniaus knygų mugė rengiama 20-tą kartą. Mugė užpildo visas „Litexpo“ erdves, visas 5 ekspozicijų sales su jų galerijomis ir konferencijų salėmis.
Atvyksta 54 užsienio svečių delegacija iš 21 pasaulio šalies: Čekijos, Estijos, Ispanijos, Italijos, Japonijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Meksikos, Norvegijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Rusijos, Slovėnijos, Suomijos, Švedijos, Šveicarijos, Ukrainos, Vokietijos.
Šiemet:
360 dalyvių iš 8 pasaulio šalių: Lietuva, Baltarusija, Estija, Ispanija, Omanas , Švedija, Rusija, Vokietija;
25 užsienio dalyviai, 2 nacionaliniai stendai – Omano ir Baltarusijos;
54 nauji dalyviai;
516 kultūrinių renginių: 8 diskusijos, 24 renginiai Vaikų scenoje, 70 Kūrybinės studijos renginių, 15 kino filmų, 13 meno parodų, 35 renginiai Bibliotekų erdvėje, 15 pasikalbėjimų „Šortuose“, 50 renginių Muzikos salėje ir t.t
204 autografų dalybos stenduose;
75 stendai Muzikos salėje;
18 renginių erdvių;
17.200 m² – bendras mugės plotas su renginių zonomis.
