Tuo metu vos 28-erių sulaukusio maestro Gintaro Rinkevičiaus suburto orkestro įkūrimas sutapo su nacionaliniu atgimimu ir tapo didžiuliu įvykiu Lietuvos kultūros padangėje. Begalinė meilė muzikai, užsidegimas, drąsa ir aukščiausias profesionalumas jau tris dešimtmečius išskiria šį kolektyvą iš kitų.
Savo 30-ojo jubiliejaus išvakarėse surengtoje spaudos konferencijoje orkestrą sveikino ir prisiminimais dalinosi orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius, orkestro vadovas Stasys Pancekauskas, koncertmeisteris ir pirmasis smuikas Zbignievas Levickis ir visas būrys ištikimų orkestro draugų – pirmajame orkestro koncerte dainavę operos solistai Irena Milkevičiūtė ir Vladimiras Prudnikovas, Edgaras Montvidas, Vytautas Juozapaitis, Tadas Girininkas, pianistai Alexanderis Paley ir Lukas Geniušas, smuikininkė Dalia Kuznecovaitė.
„Pirmasis orkestro koncertas įvyko 1989 m. sausio 30 d. ir nuo to laiko mes džiaugiamės, kad esame reikalingi Lietuvos muzikinei kultūrai“, – spaudos konferenciją pradėjo orkestro įkūrėjas ir vadovas G. Rinkevičius. Maestro juokavo, kad jei suskaičiuotume visus orkestro klausytojus, per trisdešimtį metų jų būtų trys milijonai – per metus orkestro koncertuose apsilanko po 100 tūkstančių klausytojų.
G. Rinkevičius prisiminė, kad palankias sąlygas susikurti naujam simfoninės muzikos kolektyvui sudarė trijų tuometinių ministrų meilė muzikai – Aukštojo ir specialiojo viduriniojo mokslo ministras Henrikas Zabulis, Kultūros ministras Jonas Bielinis ir finansų ministras Romualdas Sikorskis buvo tikri muzikos mylėtojai. „Mums pasisekė laiku atsirasti tinkamoje vietoje, kad susikurtų Jaunimo simfoninis orkestras“, – sakė G. Rinkevičius.
1988 m. lapkričio 14–15 d. įvyko muzikantų konkursas į orkestrą, o gruodžio 5 d. – pirmoji orkestro repeticija. Didžiausią dalį muzikantų tuometiniame Jaunimo simfoniniame orkestre sudarė Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) trečio kurso studentai. „Pirma repeticija buvo be galo jaudinanti – aš ją prisiminsiu visą savo gyvenimą. Ji truko 25 minutes, mes pradėjome groti L. van Beethoveno Penktąją simfoniją, ir aš mačiau muzikantų veidus, kurie atėjo ne šiaip sau – žinote, visi muzikantai myli muziką, bet jauni muzikantai ypatingai myli muziką. Mylėti savo darbą taip, kad negalėtum be to gyventi yra labai svarbus dalykas, kuris buvo ypatingai ryškus pirmojoje repeticijoje. Visus tris orkestro dešimtmečius stengiuosi, kad kaip aš myliu muziką, taip ją mylėtų ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro muzikantai – sąžiningai atiduotų muzikai tai, ką gali“, – kalbėjo G. Rinkevičius.
„Sunkūs metai buvo Lietuvoje, ir atsirasti dar vienam kolektyvui, rimtam kolektyvui, kuris galėtų konkuruoti su Nacionalinės filharmonijos, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro ir su Kauno simfoniniu orkestru buvo nelengva, – orkestro įkūrimą prisiminė operos solistas V. Prudnikovas. – Pinigų kaip visada buvo mažai, bet atsirado vienas toks nenuorama, labai stiprus žmogus Gintaras Rinkevičius, kuris metė iššūkį visuomenei ir politiniams veikėjams. Buvo, kas tai įvertino ir leido įkurti tuometinį Jaunimo simfoninį orkestrą“, – pasakojo V. Prudnikovas.
Solisto teigimu, G. Rinkevičius įrodė, kad yra vienas iš stipriausių dirigentų Lietuvoje ir net labai sunkiomis ekonominėmis ir politinėmis sąlygomis gali įkurti simfoninį orkestrą, kuris puikiai gyvuoja jau tris dešimtmečius. „Prisimenu orkestrui ruošiamą Vilniaus kongresų rūmų salę – Gintaras tuomet prie kiekvienos kėdės prisilietė, dėl visko pergyveno, kaip ir kas bus. Tai buvo didžiulė dovana, kad atsirado palankesnės sąlygos, žmonės pamilo šį orkestrą. Daugybė darbų įrodo, kad orkestras yra labai reikalingas, ir aš linkiu jam sulaukti 100 metų – 30 yra tik pradžia“, – sakė V. Prudnikovas.
Lietuvos valstybinį simfoninį orkestrą su jubiliejumi sveikino ir maestro G. Rinkevičiui dėkojo ir ilgamečiai orkestro bendražygiai. „Aš labai džiaugiuosi, kad šis kolektyvas buvo, yra ir bus visos mano karjeros metu, – sakė operos solistas E. Montvidas, švenčiantis savo paties dvidešimties metų kūrybos jubiliejų. – Esu labai laimingas, kad yra toks orkestras, kuriam atvykęs į Lietuvą galiu pasiūlyti naujų idėjų ir kūrinių, kuriuos norėčiau išbandyti. Maestro, būdamas labai lankstus menininkas, visuomet sutinka eksperimentuoti. Tai jaunam atlikėjui iš tikrųjų labai didelė prabanga ir laimė. Šis kolektyvas ne be reikalo turi tiek daug draugų – labai pastovių ir laiko patikrintų. Prisidėsiu prie visų sveikinimų, norėdamas palinkėti, kad orkestras gyvuotų, kad draugų ratas plėstųsi, kad jie būtų ištikimi ir nesvarbu, kur būtume išsibarstę, sugrįžtume į jau atsinaujinusią Vilniaus kongresų rūmų salę. Kaip ir sportininkams reikalinga erdvė, kad jie pasiektų tam tikrų rezultatų, taip ir mums, solistams ir muzikantams, reikalinga erdvė, kuri mus visus brandintų, augintų ir atitiktų mūsų prabą“, – kalbėjo E. Montvidas.
Gerų žodžių orkestrui negailėjo ir vienas garsiausių Lietuvos pianistų L. Geniušas, kuris pripažino, kad Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras turėjo didžiulės įtakos formuojantis jo kaip menininko asmenybei. „Kaip solistas su orkestru išmokau groti būtent čia, Vilniaus kongresų rūmuose. Turėjau galimybes su šiuo orkestru sugroti tokį repertuarą, kokių mano amžiaus solistai tikrai neturi. Dėl to esu laimingas ir visada būsiu dėkingas šiam orkestrui“, – sakė L. Geniušas. Pianistas taip pat džiaugėsi su šiuo kolektyvu galintis realizuoti savo idėjas. „Balandžio 17, 18 d. Lietuvoje atliksime antrąjį J. Brahmso koncertą fortepijonui. Su šiuo koncertu buvo tokia istorija, kad tik nulipę nuo scenos ir dar nepriėję persirengimo kambarių su maestro jau sugalvojome, ką grosime toliau. Aš puikiai atsimenu, nes man buvo taip malonu, kad mes tik ką kažką gražaus padarėme scenoje ir jau turime širdyje kažką, kas bus realizuota už metų ar pusantrų“, – kalbėjo pianistas.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras savo trisdešimtąjį jubiliejų švęs orkestro gimtadienio koncertuose sausio 31 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje, vasario 1, 2 d. Vilniaus kongresų rūmuose. Jubiliejinio orkestro gimtadienio koncertuose dalyvaus visas būrys klasikos pasaulio žvaigždžių – Irena Milkevičiūtė, Asmik Grigorian, David Geringas, Vladimiras Prudnikovas, Edgaras Montvidas, Vytautas Juozapaitis, Tadas Girininkas, Petras Geniušas, Lukas Geniušas, Alexanderis Paley, Dalia Kuznecovaitė ir Kauno valstybinis choras (vad. Petras Bingelis). Diriguos maestro Gintaras Rinkevičius.
