„Klausytojai išgirs flamenko, balkanų, brazilų folko, džiazo bei jau minėtus roko ir baroko stilius. Pavadinimas daugiau nurodo programos koncepciją - baroko muzikos jausmingumo bei intelektualumo balansą drauge su roko muzikos veržlumu, energija. Džiugu, kad tokia programa skambės barokinėje erdvėje – Šv. Kotrynos bažnyčioje.
Kaip pasirinkote kūrinius šiam koncertui?
Z. Čepulėnas: Man ši programa įdomi ir patraukli savo įvairove. Pavyzdžiui, koncertą pradėsime prancūzų baroko kompozitoriaus Joseph – Nicolas – Pancrace Royer kūriniu „Le Vertigo“ („Svaigulys“). Nors kūrinys iš baroko epochos, visgi turi savyje nemažai roko muzikai būdingų savybių – didžiulę energiją, kurią kuria ritmingi, kalantys žemų akordų rifai ir gan trumpos melodinės frazės, solo aukštuose registruose, kas taip būdinga „trash metal“ muzikos stiliui.
Kitas programos kraštutinumas – kvarteto nario Chriso Ruebenso „I‘ll guess I‘ll sleep on it“. Atmosferiškas, modernus, neriantis jau į „post-rock“ stilistiką, kuriai būdingas eksperimentinis požiūris į garsą, kūrinio struktūrą, minimalizmas. Be abejo, koncerte skambės ir „tikras“, taip gerai pažįstamas Vivaldžio barokas, roko grupių „Metallica“, „The Who“ kūryba. Taip pat, nenuspėjamos Sauliaus Petreikio bei Vyčio Nivinsko improvizacijos.
Kaip atsiranda nauji projektai, idėjos, kas juos įkvepia?
Saulius S. Lipčius: nauji projektai kartais atsiranda tarytum savaime, nejučia sugulant ruošiamiems kūriniams, idėjoms ateinant vienai po kitos, ar po netikėtų susitikimų su skirtingais atlikėjais, o kartais ilgėliau svarstant, diskutuojant, išbandant, keičiant kūrinius, idėjas. Kadangi mūsų kvartetas nuolat nori daryti kažką originalaus, kas būtų įdomu ne tik publikai, bet ir mums patiems, tenka pasukti galvą - originalaus repertuaro gitarų kvartetui, ar gitarų kvartetui ir solistams nėra tiek jau daug, kaip ir labai gilių tradicijų šiame žanre. Todėl tenka patirti ir mėgautis kūrybiniu darbu bei nuolatiniais ieškojimais. O idėjas sugeneruoja patys įvairiausi dalykai – tiek išgirsti koncertai, kitų atliekama muzika, pažintys su muzikantais, įrašų klausymas ir t.t.
Kokią patirtį norite perteikti publikai savo koncertuose?
S. Lipčius: labiausiai norisi pakylėti klausytoją virš kasdienybės. Jei publikoje yra bent keli žmonės, kurie po koncerto išeina praturtėję dvasiškai, nustebę, įkvėpti, su atsiradusia šypsena ar užplūdusiomis naujomis emocijomis – koncertas pavykęs.
Jūsų kvartetas sėkmingai gyvuoja jau 14 metų, pelnėte tiek publikos, tiek muzikos kritikų pripažinimą. Kas Jus įkvepia muzikuoti, kurti drauge?
Z. Čepulėnas: Manau, kvartetas gyvuoja dėl to, jog esame keturios gan skirtingos asmenybės. Kiekvienas turi savo požiūrį ir supratimą. Su metais išmokome į tai žvelgti pozityviai. Skirtumai greičiau papildo mus nei trukdo. Vyksta pastovus dialogas, dalinimasis patirtimis tiek scenoje, tiek kartu keliaujant. Be to, per tiek metų jau išmokome šiek tiek geriau klausytis ir girdėti vienas kitą, jausti niuansus, subtilybes, be kurių geras kamerinis muzikavimas neįmanomas. Be abejo, mus jungia aistra tam, ką darome. Kiekvienas iš mūsų turime savo mėgstamą muziką, skirtingą skonį, kuris labai padeda sudarant programas, renkantis kūrinius, aranžuojant ir t.t. Tai įkvepia dirbti toliau, nes ne visada žinai, ko gali tikėtis.
Gruodžio 16 d., sekmadienį, 17 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje karaliaus baroko jausmingumas ir roko energija su flamenko, džiazo, balkaniškojo folko elementais bei nenuspėjamomis improvizacijomis. Kelionėje nuo baroko iki roko lydės Baltijos gitarų kvartetas: Zigmas Čepulėnas, Sergej Krinicin, Saulius S. Lipčius, Chris Ruebens kartu su Remigijumi Rančiu (pučiamieji) ir Vyčiu Nivinsku (kontrabosas).
