„Man pačiam kariuomenėje tarnauti neteko, tačiau Lietuvos kariūnams, ypač savanoriams, norėčiau išreikšti kuo nuoširdžiausią pagarbą. Jei tebebūčiau šauktinių amžiaus, neturėčiau šeimos – būčiau savanoris, o ne „verktinis“. Jaunuoliai, savo noru einantys tarnauti tėvynei, taip išreiškia meilę jai ir tuo pačiu įrodo esantys subrendę, atsakomybės nesibaidantys vyrai. O kariuomenė savo ruožtu išmoko juos disciplinos, punktualumo ir tvarkos – dalykų, kurie praverčia visų profesijų atstovams“, – teigia Korneto partiją operoje atliekantis 35-erių metų tenoras Tomas Pavilionis.
Jo personažas išgyvena romantiško jaunuolio, dar nepažinusio moters meilės, virsmą subrendusiu vyru. Karas nutraukė jo ateities svajones, visgi lemtingą akimirką Kornetas, nešdamas degančią vėliavą, nedvejojamas sėdo ant žirgo ir puolė į priešų būrį...
Korneto personažo istorinis prototipas, poeto Rainerio Maria Rilke‘s „Sakmės apie korneto Kristupo Rilkės meilę ir mirtį“ pagrindinis veikėjas Kristupas Rilke von Langenau 1663 m., būdamas vos aštuoniolikos, žuvo Vengrijos karalystės teritorijoje, turkams otomanams apsupus Habsburgų monarchijos kariuomenės kuopą. Tačiau jaunojo korneto mirtis nebuvo beprasmė, nes 1663–1664 m. vykusį ketvirtąjį Austrijos–Turkijos karą laimėjo imperatoriaus Leopoldo I vedama Austrijos kariuomenė.
„Linkiu, kad Lietuvoje atsirastų kuo daugiau patriotų, suprantančių kariuomenės reikšmę mūsų valstybėje. Galbūt mūsų kariuomenės gretos, palyginus su valstybėmis milžinėmis, niekad nebus nei gausiausios, nei puikiausiai aprūpintos. Užtat jos gali būti labiausiai atsidavusios ir tautos nuoširdžiausiai palaikomos. To ir linkiu mūsų šalies kariuomenei jos gražaus šimtmečio proga“, – sako T. Pavilionis.
Paskutinis šį sezoną „Korneto“ spektaklis LNOBT scenoje nuskambės trečiadienį, lapkričio 21 d. Pirmosios O. Narbutaitės operos pastatymą kūrė režisierius Gintaras Varnas, scenografė Medilė Šiaulytytė, kostiumų ir grimo dailininkas Juozas Statkevičius. Spektaklį diriguoja maestro Robertas Šervenikas.
