Sveiki, aš esu Eglė. Man tuoj penkiasdešimt ir jau septinti metai esu emigracijoje. Ne, Lietuvos aš nepalikau, tiesiog miestą iškeičiau į kaimą, Kauną į Padubysius, į dešimties namų kaimelį Žemaitijos pakrašty. Priežastys tik dvi - priklausomybės ir moterys.

Egle, tu esi priklausoma. Išgirdusi šiuos žodžius Eglė Gulbinovičienė (49), viena iš gyvosios dokumentikos spektaklio „Įvairovės balsai“ herojų, suprato, jog ši diagnozė – didžiausia dovana, kurią tuo metu galėjo gauti. Šia dovana ir jos vartojimo instrukcijomis Eglė šiandien dalinasi Padubysio kaimo bendruomenėje, įkurtoje dėl moterų, išgyvenančių priklausomybę nuo alkoholio, narkotikų, vaistų ir kitų psichotropinių medžiagų ar elgesio sutrikimų.

Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenimis, 2016 m. Lietuvos pilietis per metus vidutiniškai suvartojo 18,2 litro grynojo alkoholio, kas sudaro 910 bokalų alaus per metus arba 2,5 bokalo per dieną. 2016 metais psichikos ir elgesio sutrikimais dėl alkoholio ar narkotikų vartojimo sirgo beveik 2 proc. Lietuvos gyventojų. Dėl žalingo alkoholio vartojimo poveikio pasaulyje kasmet miršta 2,5 mln. žmonių.

Ir nors valdžia draudimo priemonėmis intensyviai siekia mažinti psichoaktyviųjų medžiagų paplitimą visuomenėje, dėl itin mažo prieinamumo bei vyraujančios stigmatizacijos, susijusios su alkoholio bei kitų psichotropinių medžiagų vartojimu ir priklausomybe nuo jų, daugelis žmonių, ypač mažesniuose miesteliuose, neturi galimybės gauti tinkamo gydymo. Psichiatro-psichoterapeuto Raimundo Aleknos teigimu, bendro profilio ligoninės po pirminės pagalbos suteikimo (hospitalizacijos) neturi galimybių, kaip užtikrinti tęstinio gydymo, reikalingo siekiant išvengti atkryčio, formuoti naujus įpročius bei rūpintis socialine integracija.

Nepakankamas stacionaraus gydymo tęstinumas, aukšta šių paslaugų kaina, psichikos sveikatos specialistų trūkumas bei alternatyvių gydymo būdų egzistavimas privačiose klinikose – plačiai visuomenėje paplitusio klaidingo suvokimo, jog priklausomybe sergančius žmones reikia bausti ir izoliuoti, išdava.

Priklausomybė – tai liga, kuri turi būti gydoma kompleksiškai neišskiriant ir nepaliekant užribyje ja sergančių žmonių. O ypač moterų. Moterų, kurioms reikalinga bendruomenė. Į kurią patekti nereikia siuntimo, gydytojų išrašų, kuri negąsdina kaina, kurioje galima išsirengti nuogai. Tokia tai Padubysio kaimo moterų bendruomenė. Moteriško priklausomybinio striptizo vieta, kur nėra žiūrovų, vien dalyvės.

Jau lapkričio 12 d., 18.00 val. Utenos kultūros centre, ateikite ir susipažinkite su Eglės bei dar dviejų diskriminaciją patiriančių, bet užuojautos neprašančių moterų istorijomis gyvosios dokumentikos spektaklyje „Įvairovės balsai“. Jo metu taip pat turėsite galimybę išvysti fotografijų parodą „Įvairovės veidai“.

Renginys nemokamas.