Šiemet išskirtinis dėmesys skiriamas švedų režisieriui Ingmarui Bergmanui. Tradiciškai siūlome „Scanoramos“ organizatorių parengtą kinematografinį žemėlapį.
1. „Prisilietimas“ (režisierius – Ingmaras Bergmanas, 1971 m.). Sutuoktiniai Karina (B. Andersson) ir Andrėjas (M. von Sydowas) skendi buržuazinėje idilėje. Ją išsklaido kasinėti senos viduramžių bažnyčios atvykęs amerikiečių archeologas Deividas (E. Gouldas). Nenumaldoma trauka vienas kitam įkalina gaivališką Deividą ir pažiūrėti santūrią Kariną. Tai pirmasis I. Bergmano filmas anglų kalba, jis primena neprilygstamą kino filosofo gebėjimą minimaliomis priemonėmis kalbėti apie esminius dalykus, atskleidžia aktorių meistrystės aukštumas.
2. „Visatos angelai“ (1999 m.). Šis vieno originaliausių Islandijos režisierių Fridriko Thóro Fridrikssono filmas pelnė daugybę apdovanojimų ne tik savo tėvynėje. Jame su humoru žvelgiama į šizofrenija sergančių vyrų pasaulį ir nagrinėjamos tikrovės bei vaizduotės ribos. Paulis (I. Sigurdssonas) serga šizofrenija. Klinikoje jam kompaniją palaiko Oli Bitlas (B. Kormákuras), šventai tikintis, kad parašė visas „The Beatles“ dainas, į A. Hitlerį žaibiškai galintis persikūnyti Viktoras (B. Jr. Fridbjörnssonas) ir Peteris (H. S. Gudnasonas), svaičiojantis, kad Kinijos universitete parašė daktaro disertaciją apie F. Schillerį.
3. „Saulėlydis“. Vengrų režisierius László Nemesas (jo pilnametražis debiutas „Sauliaus sūnus“, rodytas „Scanoramoje“ prieš trejus metus, nepaliko abejingų) grįžta su filmu apie gražiosios epochos saulėlydį. 1913 m., Budapeštas. Dvidešimtmetė Iris (J. Jakab), ankstyvą jaunystę praleidusi našlaičių prieglaudoje, nusprendžia įsidarbinti tėvams kadaise priklausiusioje skrybėlių parduotuvėje. Viena gražiausių XX a. pradžios Europos sostinių merginą pasitinka sudėtingais išbandymais ir tamsia šeimos praeitimi.
4. „Akloji zona“. Marija (P. Tjelta), Andersas (A. B. Christiansenas), jų duktė Tėja (N. M. Øien) ir sūnus Bjornas (T. Barsnesas Simonsenas) – laiminga ir darni šeima, tačiau vieną dieną juos sudrebina nelaimingas atsitikimas, ir kiekvienam tenka suvokti tikrąją tobulo gyvenimo spektaklio kainą. Norvegės režisierės Tuvos Novotny kino debiutas savo emociniu įtaigumu gali būti lyginamas su garsiuoju E. Muncho paveikslu „Šauksmas“. Nepriekaištingai aktorių perteikiamos emocijos priverčia žiūrovus patirti katarsį.
5. „Krautuvų valsas“. Berlyno kino festivalyje šis vokiečių režisieriaus T. Stuberio filmas pelnė Kino gildijos apdovanojimą ir ekumeninės žiuri prizą. Juostoje pasakojama milžiniško prekybos centro naujoko Kristiano (F. Rogowski) įsiliejimo į kolektyvą ir meilės žaviajai Marionai (S. Hüller) istorija. Darbininkų gyvenimas čia pateikiamas kaip kupinas kasdienės magijos ir vilties blyksnių. Šis filmas – tikra odė humanizmui.
6. „Ekstazė“. Pirmos bendros jaunų šokėjų repeticijos pratęsimas virsta tikru pragaru, nes kažkas įmaišo į gėrimus stiprių haliucinogenų. Stebėdamas, kaip iš narkotikų veikiamų veikėjų pasąmonės gelmių kyla slapčiausi troškimai ir nuoskaudos, režisierius G. Noé kaip niekada įtaigiai įtvirtina dar S. Freudo suvoktą tiesą, kad lytinis potraukis ir ėjimas mirties link – dvi to paties medalio pusės.
7. „Pakilti iš pelenų“. Nuo vaikystės Džilė (M. Bonnevie) šeimoje yra už vyriausią – rūpinasi savo mylinčia, bet psichiškai nestabilia motina ir jaunesniu broliu. Žinia, kad jų aplankyti atvažiuos kartu negyvenantis tėvas, vaikams suteikia taip reikalingos vilties. Todėl šeimą ištikusią nelaimę Džilė stengiasi laikyti paslaptyje. Jungdama atšiaurų realizmą ir Džilės vaizduotės magiją, režisierė C. S. Henriksen analizuoja, ką reiškia gyventi su psichikos ligos kamuojamu artimuoju.
8. „Kariaujanti moteris“. Penkiasdešimtmetės Halos (H. Geirharðsdóttir) lengvai neįveiksi. Ji padarys viską, kad patiestų priešą – vietos aliuminio pramonę, keliančią grėsmę kalnuotam Islandijos kraštovaizdžiui. Tačiau Halos ginklų žvangesys nuščiūva, kai jos gyvenime atsiranda mažametis našlaitis. Režisierius B. Erlingssonas pasakoja apie nedalomą žmogaus ir gamtos vienovę ir kad mažomis kovomis pasiekiamos didelės pergalės.
Dar kino teatruose!
„Namas, kurį pastatė Džekas“. Šia psichologine siaubo drama apie intelektualų serijinį žudiką (M. Dillonas) režisierius Larsas von Trieras šokiravo šiųmečio Kanų kino festivalio publiką. Filmo veiksmas nukelia į 8–9-ojo dešimtmečių Vašingtoną, čia Džekas planuoja kraupias žmogžudystės, o šias vykdo vidinis jo demonas Verge. Nuo lapkričio 30 d.
„Bohemijos Rapsodija“. Šios premjeros laukia daugelis. Nuo lapkričio 2 d. į kino teatrus kviečiami legendinės britų roko grupės „Queen“ ir jos vokalisto Freddie Mercury gerbėjai. Biografinės, muzikinės dramos režisierius Bryanas Singeris legendinio balso atlikėjo vaidmenį patikėjo aktoriui Rami Malekui.
„Širdys“ (režisierius – J. Krisiūnas). „Aš nenoriu būti gyva, aš noriu gyventi“ – šie filmo veikėjos Mildos žodžiai bene tiksliausiai atspindi pasakojimo esmę. Istorija rutuliojasi sanatorijoje, kurioje stebuklo laukia širdies ligomis sergantys paaugliai. Saulius (M. Ivanauskas) maištauja, bet daug kas ima keistis, kai jam į akį krinta donoro širdies laukianti
Milda (R. Sirgedaitė). Nuo lapkričio 23 d.
