Pasibaigus koncertams, D. Ibelhauptaitė suprato, jog verta imtis kurti pilno metro elektroninę operą ir žinojo, jog tai įgyvendinti gali tik Marijus Adomaitis (Ten Walls), - gerai žinomas elektroninės muzikos kompozitorius, dar vaikystėje įgijęs klasikinės muzikos išsilavinimą.
Ir taip, prieš porą metų Lietuvoje gimė pirmoji elektroninė opera, sutraukusi minias žiūrovų bei susilaukusi puikaus kritikos įvertinimo: „Sunku suvokti, kaip Marijui pavyko sulydyti į organišką, skoningą visumą daugybę elektronikos stilių, išsaugoti originalo dvasią ir dar įsikūnyti į išmintingą, subtilų šių dienų pasakotoją – elektronika tarsi kūrė spektaklyje atsiribojimo efektą, kuris neleido pamiršti pasakotojo, transliuojančio Karmen istoriją kitoje dimensijoje.“ Be abejo, tokiam rezultatui pasiekti prireikė nemažai jaunojo maestro – Ričardo Šumilos – pagalbos. Pastarasis dar iki premjeros tapo tikru vertėju tarp elektroninės muzikos kompozitoriaus ir klasikinės operos solistų. jis buvo tas žmogus, kuris vertė Marijaus muziką natomis, iš kurių galėjo mokytis tiek dainininkai, tiek ir styginių ansamblis. Ir taip populiarioji G. Bizet opera atrado savo naująją, XXI a. formą, o joje – ir atsinaujinusius savo herojus.
Lapkričio spektakliuose išvysime nuo pirmosios premjeros publiką pavergusius Justiną Gringytę ir Giancarlo Monsalvę (Čilė). Garsų Lietuvos mecosopraną vertina ne tik gimtosios šalies publika, bet ir platusis operos pasaulis, ją apdovanojęs net ir vadinamuoju operos „Oskaru“ – tarptautiniu operos apdovanojimu. Karmen įkūnijusi ne vienoje Europos scenoje, į elektroninę versiją solistė grįžta po mėnesio praleisto Seulo operoje. O štai jos kolega po originalaus debiuto su VCO „e-Carmen“, jau spėjo sukurti ir De Grijė portretą vilnietiškoje „Manon Lesko“ bei, žinoma, toliau keliauti per pasaulį su Don Chosė partija. Tarp jo paskutinių stotelių rasime Monrealio (Kanada) ir Honkongo (Kinija) operos teatrus.
Aistringojo Eskamilijo vaidmenyje išvysime nuo pirmųjų „bohemiečių“ elektronikos projektų šios muzikos iššūkiams atvirą Laimoną Pautienių. Daug metų Vokietijoje dirbantis solistas prisipažįsta, kad vienintelė problema, ištinkanti atlikėją po tokių eksperimentų – atminties lavinimas, šokinėjant tarp dviejų to paties kūrinio variacijų, mat M. Adomaičio kompozicijos, nors ir visiškai „šviežios“, savyje visgi išlaiko Bizet kontūrus, tokiu būdu pergudraudamos dainininkų atmintį.
Na, o šalia VCO senbuvių, naujuoju lapkričio atradimu pretenduoja tapti LMTA antro magistro kurso studentė, Irenos Milkevičiūtės auklėtinė – Eglė Stundžiaitė. Jaunasis sopranas atliks romantišką Mikaelos partiją ir, tikėkimės, šiuo debiutu įsilies į kasmet vis augančias VCO operos solistų gretas, tarp kurių „Compensoje“ sutiksime ir Rafailą Karpį, Dovilę Kazonaitę ir kitus.
Na, o užbaigiant verta paminėti ir įspūdingą Eugenijaus Sabaliausko šviesų šou, kino filmo tikslumu sujungtą su operos muzika bei jam antrinusias Rimo Sakalausko vaizdo projekcijas. Šviesų dizainerio patirtį ilgus metus kaupęs tarp teatro, mados ir muzikos šou, „e-Carmen“ metu E. Sabaliauskas atsiskleidė neregėta fantazija ir sugebėjo į vieną sulieti teatrališką Karmen prigimtį bei šaltus elektronikos pjūvius.
„e-Carmen“ lapkričio 8 d. 20 val. koncertų salėje „Compensa“
