Popiežiaus Pranciškaus vizito proga Vilniuje technologijų pagalba garsusis Dievo Gailestingumo paveikslas įgijo virtualų pavidalą.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) „LinkMenų fabriko“ mokslininkai ir studentai pasitelkė naujausias technologijas tam, kad tikintieji galėtų naujai pamatyti stebuklu laikomą paveikslą. Specialistai virtualioje realybėje atkūrė Dievo Gailestingumo šventovę ir suteikė galimybę joje pamatyti 3D technologijomis atkurtą Dievo Gailestingumo paveikslą.
„Dievo Gailestingumo paveikslo kopiją yra matęs tikriausiai kiekvienas milijardinės katalikų bendruomenės narys, tačiau tai, kad originalas yra čia, Vilniuje, žino retas. Į virtualią realybę perkelta šventovė ir paveikslas XXI amžiaus metodais paskleis po pasaulį žinią apie ypatingą Vilniaus lobį“, - sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Šiuo projektu Vilnius žengia drąsų žingsnį, parodydamas, kaip technologijos gali dar labiau aktualizuoti sakralų paveldą.
Siekiant perkelti Dievo Gailestingumo šventovę į virtualią realybę panaudoti lazerinio skenavimo, fotogrametrijos ir 3D modeliavimo metodai. Mišrių technologijų taikymas leido maksimaliai priartinti skaitmeninį modelį prie tikrovės. Dar sudėtingesnė užduotis buvo tinkamai 3D aplinkoje perteikti pagal vienuolės šv. Faustinos regėjimus nutapytą Dievo Gailestingumo paveikslą.
Pasak VGTU „LinkMenų fabriko“ kūrybinių projektų vadovės Eglės Girdzijauskaitės, kiekvienas amžius turi savo vaizdavimo būdą. 1934-aisiais Vilniuje pagal vienuolės pasakojimą Jėzaus atvaizdas buvo nutapytas ant drobės. Mūsų laikai suteikia naujas technologines galimybes - virtualią realybę, 3D skenavimą ir modeliavimą.
„Skaitmeninės technologijos šiuo metu dar neleidžia visai pakeisti tikrovės, bet virtuali realybė yra pažangiausia technologija, skirta pojūčiams atkurti nuotoliniu būdu“, - sakė E. Girdzijauskaitė.
Legendinis Vilniaus paveikslas 3D formatu nuo šiol atviras visiems pasaulio tikintiesiems specialioje svetainėje www.divinemercy3d.com. Tikimasi, kad ši patirtis daugelį paskatins aplankyti Lietuvos sostinę ir savo akimis išvysti paveikslo originalą bei pajusti miesto, kuriame jis gimė, dvasią.
Ypatingo įvykio - popiežiaus vizito - proga Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“ nutarė nutraukti nežinios šydą nuo paveikslo gimtinės ir paskelbti pasauliui, kad jo namai - Vilniuje.
Inovatyvaus projekto įgyvendinimo ėmėsi kūrybiškiausius miesto inžinierius vienijantis VGTU „LinkMenų fabrikas“ ir 3D turinio kūrėjai „Drone Team“. Projektą įgyvendinti padėjo Vilniaus piligrimų centras.
ELTA primena, kad visame pasaulyje žinomą Dievo Gailestingumo apaštalę M. Faustiną Kowalską teologai priskiria žymiausiems Bažnyčios mistikams.
1905 metų rugpjūčio 28 dieną Lenkijoje, Glogoveco kaime (dabar Lodzės vaivadija), gimusi Helena Kowalska pašaukimą pajuto vos septynerių. Po 10 metų nutarė stoti į vienuolyną, tačiau tam pasipriešino tėvai, todėl metus dirbo vienoje Lodzės parduotuvėje. Norėdama stoti į vienuolyną ji išvyko į Varšuvą. Dievo Motinos Gailestingumo vienuolijos vyresnioji pažadėjo ją priimti, bet patarė kurį laiką padirbėti.
Metus padirbusi namų padėjėja H. Kowalska pradėjo vienuolinį išbandymą - postulatą, po pusmečio išvyko į noviciatą Krokuvoje, o 1926 m. balandį per įvilktuves gavo abitą ir vienuolinį sesers Marijos Faustinos vardą.
Pirmą kartą būsima šventoji į Vilnių atvyko 1929-aisiais, o nuo 1933 metų čia apsigyveno ilgesniam laikui.
Kaip rašoma lietuviškame F. Kowalskos dienoraščio leidime, savo gyvenimą sesuo Faustina paaukojo kaip auką už nusidėjėlius ir dėl to taip pat patyrė daug kančių, „idant jomis gelbėtų sielas“. Visiškai nusilpusi fiziškai, bet subrandinta dvasiškai, pasiekusi mistinę vienybę su Dievu, sesuo Faustina mirė 1938 m. spalio 5 d. Tuomet jai buvo vos 33 metai, iš jų 13 praleido vienuolyne.
2000 metų balandžio 30 dieną Jėzaus gailestingumo apaštale vadinta sesuo Faustina Romoje paskelbta šventąja.
Vilniuje „užgimusią“ Dievo gailestingumo šventę įteisino popiežius Jonas Paulius II, ji švenčiama pirmąjį sekmadienį po Velykų.
