Rugpjūčio 1 d. kolektyvas koncertuos Kristupo vasaros festivalyje, VU botanikos sodo Vingio skyriuje. Apie artėjantį pasirodymą, planus ir norą išsaugoti liaudies muziką – pokalbis su grupe OKATA.
Šiemet debiutuosite Kristupo vasaros festivalyje. Ko publika gali tikėtis Jūsų pasirodyme ir ko patys tikitės iš šio festivalio?
Būti festivalio dalimi – mums didelis įvertinimas. Startavome prieš metus, susilaukėme daugybės atsiliepimų, tad tikimės nustebinti ir Kristupo festivalio lankytojus. Koncerte skambės grupės OKATA šiuolaikiškai aranžuotos dainos jungiančios lietuvių liaudies, elektronikos ir bytbokso skambesius.
Kaip kilo mintis grupę pavadinti OKATA? Kas iš grupės narių žinojo šį žemaitišką žodį?
Norėjome lietuviško ne banaliai skambančio pavadinimo, kuris būtų lengvai tariamas ir užsienyje. Būtent tokį žodį senajame lietuvių kalbos žodyne rado ir pasufleravo grupės nario, bytbokserio, antroji pusė. Japoniškai skambantis žemaitiškas žodis, reiškiantis norą, laimėjo kovą be konkurencijos, nes susikūrėme būtent didelio noro vedini.
Sakote, jog „siekiate populiarinti ir išsaugoti liaudies muziką – kultūros paveldą“. Kodėl Jums tai svarbu?
Daugelis iš mūsų užaugo su liaudies muzika. Norime perteikti tradiciją per modernumą, kalbėti šių dienų muzikine kalba, jungti sena su nauja. Liaudies muzikoje glūdi kažkas mums visiems artimo, ko negalime išrauti iš savęs, gimstame su istorine praeitimi, tautos sąmone, tai persipina su laikotarpiu, kuriame gyvename, taip pat ir su gatvės kultūra. Būtent apie tai ir yra mūsų muzika. Manome, kad šiuolaikinė liaudies muzikos interpretacija ne tik padeda ją puoselėti, bet ir prisidės prie jos sklaidos bei išsaugojimo.
Kaip manote, kodėl Lietuvoje yra gana mažas domėjimasis liaudies dainomis, senaisiais papročiais ir jų puoselėjimu, ypač tarp jaunimo?
Turbūt viską lemia tai, kaip jaunimui yra pateikiami senieji papročiai, liaudies dainos ir pan. Visa tai turi būti perteikiama ne tik iš lūpų į lūpas ar per televizorių, kurio jaunimas nebežiūri. Reikia pasitelkti socialinius tinklus, muzikines platformas, naują, ne stereotipinę formą, o aktualią konkrečiai kartai. Būtent šiuolaikinės muzikinės interpretacijos ir užkabina jaunimą pasidomėti originaliomis dainų versijomis.
Kokią muziką mėgstate, klausote patys?
Visų skoniai ir klausomi muzikiniai stiliai yra skirtingi. Mėgstame įvairiausius ir keisčiausius elektroninės muzikos stilius, etno, taip pat soul, jazz, rnb, funk, rock žanrus.
Kokie projektai, darbai šiuo metu Jums svarbiausi?
Šią vasarą išleisime pirmąjį grupės albumą, tad nuolat dirbame ties įrašais. Taip pat daug koncertuojame, kadangi šiemet mūsų grupės atliekama muzika yra be galo aktuali. Vėliau laukia naujos programos kūrimas, nes turime daugybę minčių, kurios privalo būti materializuotos.
Kokia lietuvių liaudies daina yra Jūsų mėgstamiausia ir kodėl?
Visada atlikdami „Leliumoj“ paskęstame savotiškoje improvizuotoje meditacijoje. Kaskart iš naujo atrandame jos skambesį. Galbūt šiuo metu ji ir mėgstamiausia. Bet rytoj gal surasime naują mėgstamiausią, juk jų tiek daug.
Dėl pasirinkto muzikos stiliaus ir jo atlikimo formos, OKATA yra unikali grupė. O ar užsienio publiką domina toks autentiškas skambesys?
Pirmuosius užsienio klausytojų komplimentus ir kvietimus sugrįžti išgirdome koncertuose Gdanske. Grojant tarptautiniuose renginiuose Lietuvoje taip pat sulaukėme susidomėjimo. Pavyzdžiui, skandinavai negalėjo patikėti, jog mūsų atliekamoje muzikoje skambėjo autentiški lietuvių liaudies žodžiai. Po pasirodymų kontaktais apsikeitėme ir su Vokietijos, Čekijos bei Prancūzijos renginių organizatoriais. Tai rodo, jog mūsų grupės sukurta formulė aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir tinkama lietuvių liaudies kultūros eksportui į svečias šalis.
Rugpjūčio 1 d., trečiadienį, 19 val. VU botanikos sodo Vingio skyriuje autentiškas grupės OKATA koncertas –modernias lietuvių liaudies dainų aranžuotes atliks Kotryna Čereškevičiūtė (vokalas), Justė Kraujelytė (vokalas), Kristina Mažeikaitė (vokalas), Žygimantas Gudelis – GON (vokalinės perkusija).
