Jau birželio 2 d. 16 val. išgirsime festivalio šauklius – Kauno kariliono varpus, kuriais skambins Julius Vilnonis. Simboliška, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirto festivalio įžanginį koncertą pradės Laisvės varpas - nuliedintas Filadelfijoje (JAV) ir 1922 m. Kaunui padovanotas lietuvių emigrantų kaip Laisvės simbolis išsivadavusiai tautai.
Tebūnie ši XXIII Pažaislio festivalio preliudija tarsi moto antrajam mūsų valstybės šimtmečiui – aidėk, Laisvės varpe!
Birželio 3 d. 19 val. Pažaislio vienuolyno kiemelyje vyks pradedamasis festivalio koncertas, dedikuojamas lietuvių operos legendos, Maestro Virgilijaus Noreikos atminimui.
Paprašytas prisiminti maestro Virgilijaus Noreikos netektį, solistas Edgaras Montvidas žurnalui „Moteris“ sakė: „Tai buvo labai liūdnos dienos. Man visada atrodė, kad maestro yra iš tų žmonių, kurie nemiršta. Toks jausmas, kad jis dainavo iki paskutinės savo dienos, dalijo savo mokiniams patarimus, o tada kažkas lyg išjungė, užsuko garsą, ir uždanga nusileido. Tą akimirką Operos ir baleto teatre, kai ji leidosi, kiekvienas iš mūsų galvojome apie būties trapumą.
Jau apsisprendžiau nuo rugsėjo išbandyti savo jėgas pedagogikos srityje. Savo klasės dar neturėsiu – niekaip nesugebėčiau suderinti savo grafiko su mokymu, tačiau, radęs laiko, atvyksiu į Vilnių ir rengsiu čia meistriškumo pamokas. Kitą sezoną turiu nemažai įdomių koncertų Lietuvoje, mėginsiu derinti juos ir paskaitas studentams. Manau, labai svarbu dalytis tuo, ko pats esi išmokęs.
Per maestro laidotuves mačiau visą būrį jo mokinių. Virgilijus Noreika buvo daugiau nei mokytojas. Jį, kaip ir Kiprą Petrauską, galima vadinti patriarchu, palikusiu ypatingą savo mokyklą. Mums, jo mokiniams, reikia šią veiklą tęsti, nors kiekvienas ir turime savo kelią. Maestro padėjo tvirtus pamatus mano karjerai, ant jų statau savo namus, ir jie niekada nebus tokie pat kaip jo. Neabejoju, kad Jūsų gyvenime daug kūrybos, tačiau juk būna ir tiesiog darbų, kuriuos privalu atlikti. (visą interviu galite paskaityti ČIA)“
Pažaislio muzikos festivalio koncerte girdėsime iškiliausius kolektyvus: Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir Kauno valstybinis choras, o greta jų pasirodys trys solistai – buvęs Maestro mokinys Edgaras Montvidas bei du pirmojo V.Noreikos vardo dainininkų konkurso laureatai: viešnia iš Ukrainos, specialųjį prizą konkurse pelniusi Tetiana Zhuravel ir antrosios konkurso premijos laureatas Modestas Sedlevičius.
Veiklos trisdešimtmetį netrukus minėsiantis Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas Gintaro Rinkevičiaus, pirmąjį koncertą surengė 1989 m. pradžioje. Su originaliomis programomis ir aukštu meistriškumu į Lietuvos muzikinį gyvenimą įsiveržęs orkestras netruko sukurti savas tradicijas, kurių esminiai bruožai – unikalios teminės programos, simfoninių partitūrų premjeros, koncertiniai ir sceniniai operų pastatymai. Petro Bingelio vadovaujamas Kauno valstybinis choras jau rengiasi minėti penkiasdešimtąsias veiklos metines. Išskirtine garso kokybe ir plačia dinamine raiškos skale pasižyminčio choro repertuaro apimtys – kone du šimtai didelės apimties vokalinių-instrumentinių kūrinių partitūrų.
Koncerto metu skambės chorai, virtuoziškos arijos bei duetai iš Giuseppe Verdi, Gaetano Donizetti, Georgeso Bizet, Wolfgango Amadeus Mozarto, Gioachino Rossini, Giacomo Puccini, Ambroise Thomas, Vytauto Klovos operų. Atlikėjai žada netikėtumų, priminsiančių neprilygstamą Maestro V.Noreikos talentą, ryškiausiomis spalvomis atsiskleidusį ne tik operoje, bet ir lengvojo žanro vokalinėje muzikoje.
Solistė T.Zhuravel dalyvavo daugelyje meistriškumo kursų pas žinomus vokalo pedagogus, tapo ne vieno tarptautinio konkurso laureate. Trejus metus ji dainavo pagrindines soprano partijas Kijevo nacionaliniame operetės teatre, o šiuo metu dirba Vengrijos valstybiniame ir Lvovo nacionaliniame operos teatruose.
„Balso juvelyras, niuansų meistras, poetas, filosofas, didelis artistas“ – taip E.Montvidą apibūdina muzikos kritikai. Pasiklausyti minkšto ir lankstaus dainininko tenoro visuomet noriai susirenka būriai klausytojų, išsiilgusių išskirtinės vokalinės kultūros. Šiuo metu jis – vienas geidžiamiausių tenorų visos Europos ir kitų užsienio šalių teatruose.
M.Sedlevičius studijas pradėjo Lietuvoje, vėliau mokėsi Manheimo (Vokietija) muzikos ir teatro universitete. Šiemet jo pasirodymai operos spektakliuose įgavo didžiulį pagreitį – Italijos, Vokietijos ir kitų šalių teatruose jis atliko pagrindines baritono partijas, o kito sezono metu jo debiutais galės džiaugtis Estijos bei Lietuvos operos teatrų publika.
Talentingų solistų balsai, darnus orkestro bei choro skambesys, iškalbingas G.Rinkevičiaus mostas ir aukščiausios prabos muzika neabejotinai sužavės pradedamojo XXIII Pažaislio muzikos festivalio koncerto klausytojus.
Birželio 7 d., 20 val. Babtyno-Žemaitkiemio dvare Pažaislio festivalio klausytojų laukia išskirtinis nuotykis. Kiekvienas Lily Dahab koncertas tarsi kelionė iš Pietų Amerikos į Europą ir atgal. Tai kosmopolitiškas stilių kokteilis, paaitrintas džiazo prieskoniais: ispaniškos dainos, su arabiškos muzikos gijomis, originalios ugningo tango interpretacijos („tango nuevo“, A. Piazzolla), uždegantis flamenkas, svajingai banguojanti „bossa nova brasileira“, intymiai romantiški kubietiško bolero skambesiai, urugvajietiškos kompozicijos, lydimos užkrečiančio, iš Afrikos kilusio kandombės ritmo. O kur dar sambos pliūpsniai ir argentinietiško folkloro potėpiai...
Ši nesibaigianti egzotiškų muzikos žanrų fiesta – tai yra Lily Dahab DNR. Unikalus ir būdingas tik jai. Dainininkė, kurios balsas, pasak kritikų, „bučiuojas“ ir „kandžiojas“, tarsi sirena hipnotizuoja ir atima žadą nuo pirmo iki paskutinio akordo. Vien ko verta klasika tapusios dainos „Bésame mucho“ interpretacija...
