Operos veiksmas vyksta Senovės Graikijos Kretos saloje, kurion kaip karo belaisvė iš Trojos atgabenama karaliaus Priamo duktė Ilja. Mergina įsimyli jos tėvynę pavergusio Kretos karaliaus Idomenėjo sūnų Idamantę, kuris jai taipogi neabejingas. Visgi Idomenėjas sūnui liepia imti į žmonas Elektrą, Argo karaliaus Agamemnono dukrą. Bet sužadėtinių kelionei į Argą sutrukdo jūroje kilusi baisi audra...
Britų režisieriaus G. Vicko pastatyme Kreta labiau primena vieną iš migrantų atakuojamų nūdienės Graikijos salų. O ir senovės valdovų karinis konfliktas traktuojamas labiau kaip šiuolaikinei Europai itin aktualus krikščioniškosios ir musulmoniškosios kultūrų susidūrimas.
Kad scenoje jis atrodytų įtikinamai, vienam „Idomenėjo“ spektakliui parodyti prireikia daugiau kaip 2 litrų dirbtinio kraujo, 20 kilogramų kamštinės medžiagos skiedrų, 3 litrų baltų kreidinių dažų, 18 kibirų vandens ir daugiau kaip 1000 heliu pripildytų balionų.
Bet visa tai – nereikšmingos detalės, palyginti su trimis valandomis nuostabios W.A.Mozarto muzikos bei tris mėnesius trukusiu intensyviu operos solistų, choro artistų, orkestro muzikantų darbu.
Pirmąjį premjeros vakarą Idomenėjo partiją scenoje dainavo Paul Nilon (Jungtinė Karalystė), Idamantės – Emmanuel Faraldo (Argentina), Elektros – Cornelia Ptassek (Vokietija), Iljos – Aistė Pilibavičiūtė, Arbačės – Rafailas Karpis. Premjerinį spektaklį dirigavo pastatymo muzikos vadovas Johannesas Wildneris iš Austrijos.
Svečių galerija:
