Birželio 10 dieną žiūrovai yra kviečiami į muzikinę kelionę „Dvarai ir muzikiniai baroko perlai“. Maršrutas prasideda Kaune, tęsiamas per Ukmergę, Taujėnus, Užulėnį, Siesikus, Žeimius ir grįžtama į Kauną. Ukmergės kraštas išskirtinis tuo, kad šiose apylinkėse yra net 24 dvarai. Taujėnų dvare apžiūrėsime vienintelį Lietuvoje trijų aukštų medinį svirną, pamatysime, kaip prašmatniai šiame dvare iki XX a. vidurio buvo įsikūrę Radvilos, sužinosime, kas tuo metu buvo vadinama „Pekluže“. Užulėnų dvare (šis dvaras – dovana A. Smetonai 60-mečio proga) eisime puošnia karpotųjų beržų alėja, galėsime pasigrožėti geometrinio išplanavimo mišriu parku, prisiglaudusiu prie Lėno ežero.
Toliau kelias vingiuos Siesikų rūmų link. Šis renesanso stiliaus dvaras netgi vadinamas pilimi, nes turėjo tvirtovei būdingų bruožų. Toliau – Žeimiai. Istoriniuose šaltiniuose minimi XIV a., tai seniausia vidurio Lietuvos gyvenvietė. Miestelis garsėja grakščių formų Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia. Jos pašonėje yra dvi koplytėlės, vienoje jų – Kosakovskių šeimos mauzoliejus. Ekskursiją vainikuos koncertas, jame dainuos Nora Petročenko (mecosopranas) ir Algirdas Bagdonavičius (kontratenoras). Gros Kauno styginių kvartetas: Karolina Beinarytė-Palekauskienė (I smuikas), Aistė Mikutytė (II smuikas), Eglė Lapinskė (altas), Saulius Bartulis (violončelė) ir Kamilė Palekauskaitė (klavesinas). Koncerte skambės ryškiausių baroko epochos kompozitorių (Antonio Vivaldi, Johann Sebastian Bach ir kt.) kūriniai.
Birželio 10 dieną Pažaislio muzikos festivalis kviečia į Akmenėlių dvarą ir pučiamųjų fiestą. Maršrutas: Kaunas – Kėdainiai – Šeduva – Joniškėlis – Pakruojis – Akmenėlių dvaras – Panevėžys – Kaunas. Važiuodami pro Kėdainius ir Šeduvą, keliausime į Joniškėlį, aplankysime įdomiausias ir netikėčiausias miestelio vietas: stebuklingą akmenį, vampyro kapą, seniausią Lietuvoje universitetinę ligoninę ir karsto formos bažnyčią.
Po pažinties su Joniškėliu, pateksime į didžiausią Lietuvoje XIX a. pab. Pakruojo dvarą, garsėjantį dolomito kasyklomis, giliomis aludarystės tradicijomis, didikų virtuvės valgiais bei savitomis istorijomis. Dauguma lietuvių su dvaro apylinkėmis yra pažįstami iš legendinio „svieto lygintojo“ ir „razbaininko“ Tado Blindos legendinių žygių, kilusių būtent šiame krašte.
Ekskursiją vainikuos Pažaislio muzikos festivalio koncertas Akmenėlių dvaro klojime – Pučiamųjų fiesta su „Sostinės vario kvintetu“: Algirdas Januševičius (trimitas), Domas Memėnas (trimitas), Gintaras Ščerbavičius (valtorna), Paulius Batvinis (trombonas), Darius Bažanovas (tūba). Programoje skambės įvairių epochų muzika: Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel, Gioachino Rossini, Dmitrij Šostakovič, Franz Liszt ir kt.
Koncertą ves muzikologė Zita Kelmickaitė. Akmenėlių dvaras įsikūręs Kruojos upės dešiniajame krante. Tai senos kilmingos giminės – baronų von der Roppų palivarkas. Restauruotas akmeninis dvaro tvartas, svirnas, klojimas, vieno aukšto tinkuotas gyvenamasis namas šiandien kviečia susipažinti su dvarų kultūra. Dvaro motto: „Semper verum“ – „Visada tikra“, o tai atspindi žmonių troškimą, kad tikrumas taptų sielų užuovėja ir ramybės uostu, t. y., mūsų visų širdžių akmenėliais.
Namo grįšime pro Panevėžį, čia yra vienintelės Lietuvoje Don Kichoto, gulinčios amazonės, šachmatininko ir kitos skulptūros bei Vežimo teatras.
Birželio 23 dieną – Vasaros romansai Paliesiaus dvare. Maršrutas: Kaunas – Jonava – Ukmergė – Molėtai – Palušė – Ledakalnis – Ignalina – Švenčionys – Pabradė – Nemenčinė – Vievis – Elektrėnai – Kaunas. Išvyka į nuostabios gamtos kampelį. Legendos ir padavimai, pašto stotys ir užeigos namai, dvarų istorijos ir ežerų gelmių paslaptys lydės mus per visą kelionę. Molėtų Etnokosmologijos centre sužinosime apie mūsų protėvių kosmologinę simboliką, kalendorines sistemas, mokslinius ir netradicinius visatos pažinimo metodus. Ignalinos rajonas – tai mažytė Lietuva. Tik jūros pakrantės trūksta.
Lankysimės pirmosios Lietuvos operos „Birutė“ kūrėjo M. Petrausko gimtinėje – Palūšėje. Apžiūrėsime senovinę medinę Šv. Juozapo bažnyčią, statytą iš pušų kamienų, vien tik kirviu, nenaudojant pjūklo. Ši bažnyčia buvo pavaizduota ant vieno lito kupiūros. Pamatysime Igno ir Linos 5 metrų aukščio ąžuolinę skulptūrą – dviejų sujungtų dalių, su metalinėmis saulutėmis viršuje bei išpjaustyta trumpa Ignalinos legenda. Kopsime į Ledakalnį, nuo kurio matyti net šeši ežerai. Vasaros romansų klausysimės Paliesiaus dvare, šio ansamblis buvo suformuotas XVIII a. pab. – XIX a. pr. Dvarvietę sudarė pagrindiniai rūmai su šalia buvusia koplyčia, kumetynas, arklidės, ledainė, tvartai ir pirtis, buvo sukaupta turtinga biblioteka. Šiame dvare įsikūrusi ir Paliesiaus fizinio krūvio terapijos klinika.
Vasaros romansus Paliesiaus dvare dovanos Dovilė Kazonaitė (sopranas), Srdjan Bulat (gitara, Kroatija. Atlikėjas – laimėjęs bene visus garsiausius gitaros konkursus, tarp kurių ir legendinis Francisco Tarrega konkursas Ispanijoje) ir Rūta Mikelaitytė–Kašubienė (fortepijonas). Po koncerto vyksime namo ir daug įdomaus sužinosime apie Pabradę, Vievį, Elektrėnus.
Birželio 24 diena. Giesmės ir šokiai Birštono kurhauze. Maršrutas prasideda Kaune, tęsiamas per Garliavą, Čiudiškes, Prienus, Birštoną ir grįžtama į Kauną. Kelionė prasidės pažintimi su Aleksotu, čia Lietuvos 100-mečio proga buvo atstatyta A. Aleksandravičiaus skulptūra „Pieta“, sverianti net 2,5 tonas. Sužinosime, kuo garsi Garliava ir iš kur kilo šis pavadinimas. Stabtelėsime turizmo tėvo M. Šalčiaus gimtinėje Čiudiškėse ir pro Prienus pasuksime į Birštoną. Birštone grožėsimės Nemuno kilpų panorama su atodangomis, gūbriais, griovomis, šaltiniais, kopsime į Vytauto kalną, kvėpuosime jūros oru, pasėdėsime ant B. Sruogos suoliuko, atsigersime mineralinio vandens ir pasinersime į giesmes bei šokius kurhauze.
Čia širdį muzika glostys Srdjan Bulat (gitara, Kroatija) ir Kauno fortepijoninis trio: Lina Krėpštaitė (fortepijonas), Indrė Andriuškevičiūtė (smuikas), Asta Krištaponienė (violončelė). Programa klausytojus stebins plačia emocijų palete, skirtingais žanrais, įvairiais tembrais ir spalvomis. Koncerte jūsų laukia ugningi Kroatijos kompozitorių ritmai, lietuviška nostalgija, tolimos Armėnijos melodijos ir temperamentingi Astor Piazzolla tango. Smagiai nusiteikę vyksime namo.
Liepos 15 diena. Gelgaudiškio dvare – „Kompozitorės, mylimosios, mūzos“. Maršrutas: Kaunas – Lukšiai – Šakiai – Gelgaudiškis – Kaunas.
Ekskursijos metu aplankysime Lukšiuose esantį parką „Siesarties Vingis“, čia gausu medžio, akmens ir metalo skulptūrų. Ryškiausias parko akcentas – ant specialiai supilto piliakalnio iškilęs didingas monumentas, jo aukštis – 8 metrai. Skanausime „Lukšių pieninės“ glaistytų varškės sūrelių ir Zanavykų sūrio. Šakiuose lauks sėmenų aliejaus spaudimo edukacinė programa, vyks aliejaus degustacija. Toliau keliausime į Gelgaudiškį, čia išdidžiai stovi XV a. dvaras.
Dvaro rūmų fasadai – su kolonomis, dailiomis baliustradomis, gražiais metalo dirbiniais ir kitais puošybos elementais. Taip pat – skoningas interjeras: dailios lubos išpuoštos gipso lipdiniais, brangių koklių krosnys ir židiniai, šilku ir oda išmuštos sienos.
Aplink dvarą driekiasi didžiulis parkas su alėjomis, vejomis ir tvenkiniais. Gelgaudiškio dvaras mus pakvies į Pažaislio muzikos festivalio koncertą „Kompozitorės, mylimosios, mūzos“. Džiaugsimės Jūratės Švedaitės –Waller (sopranas) ir Audronės Kisieliūtės (fortepijonas) atliekamos muzikos garsais. Koncerto programa sumanyta ir parengta gretinant kompozitorių Roberto Schumanno, Johanneso Brahmso, Gustavo Mahlerio bei Ernesto Charleso kamerinius-vokalinius kūrinius.
Rugpjūčio 3 diena. Muzikiniuose Margininkuose „Teka upelė...“ Ekskursija prasidės Kaune, tęsis per Žemuosius Šančius, Panemune, Margininkus ir vėl parves į Kauną.
Pravažiuosime Žemuosius Šančius, išgirsime daug įdomaus apie caro laikų kareivines, buvusius kopūstų laukus, sužinosime ir gal net pamatysime originalų bažnyčios altorių. Toliau važiuosime Panemune, sužinosime, kur yra Meilės sodas.
Pabuvosime prie antrojo Lietuvos Respublikos Prezidento A. Stulginskio kapo. Gidas papasakos, kas tai yra „Zuikinė“ ir atvyksime į Margininkų kaimą. Čia stovi unikali Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia, pastatyta 1871 m. Ji pasižymi liaudies architektūros formomis su trisiene apside, šonine zakristija, bokšteliu ir medine varpine. Klausysimės Ritos Novikaitės (mecosopranas) ir Sergej Krinicin (gitara) koncerto „Teka upelė...“ Išgirsime ne tik gražiausius lietuvių kompozitorių duetus balsui ir gitarai, bet ir kaip šioje programoje dera, austrų kompozitoriaus Albano Bergo muziką.
Rugpjūčio 5 diena. „Kelionė per šimtmečius“ Žiežmariuose.
Maršrutas: Kaunas – Rumšiškės – Žiežmariai – Kaunas. Dažnai pralekiame greitkeliu pro Žiežmarius net nesusimąstydami apie šį miestelį, o jis pirmą kartą minimas XIV a. kryžiuočių žygių aprašymuose. 1348 m. ties Žiežmariais prie Strėvos įvyko LDK kariuomenės, vadovaujamos Algirdo ir Kęstučio, mūšis su kryžiuočiais – Strėvos mūšis. Manoma, kad miesto pavadinimas kilo nuo upelio Žiežmara (araba Žiežmarė) pavadinimo. Apsilankysime „Žiežmarių gėlės“ šiltnamiuose. Jie buvo įkurti 1958 metais. Iš pradžių tai buvo didžiausias valstybinis dekoratyvinės sodininkystės medelynas, čia buvo auginama per 100 rūšių dekoratyvinių medžių, gėlių, vaismedžių.
Sovietmečiu gėlių paklausa buvo stulbinanti, tad sukurtas atskiras padalinys, skirtas tik gėlių auginimui. Tuo metu 8 ha ploto lauke buvo auginamos tulpės ir narcizai, Moters dienos proga jų priskindavo iki 2 milijonų vienetų. Po ekskursijos klausysimės Pažaislio muzikos festivalio koncerto „Kelionė per šimtmečius“, koncertuos Andrijana Filinaitė (sopranas), Rūta Balniūtė (altas), Giedrė Špečkauskaitė (fortepijonas). Tai – tarsi muzikinis skrydis per įspūdingiausius, skirtingų laikotarpių užsienio ir lietuvių kompozitorių kūrinius, – nuo didingų baroko skambesių Georgo Friedricho Händelio kūryboje iki įvairiaspalvės ir manieringos Vidmanto Bartulio muzikos. Grįždami namo užsuksime į Rumšiškes. 1974 m. čia buvo atidarytas Lietuvos liaudies buities muziejus, jame yra apie 100 liaudies architektūros paminklų, taip pat – medinė Rumšiškių Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia su varpine (pastatyta 1860 m.), Šv. Onos koplyčia (1840 m.), poeto Jono Aisčio muziejus, Antano Baranausko gimnazija ir daug kitų įdomybių.
Rugpjūčio 11 diena. Pažaislio muzikos festivalis Birštono kurhauze.
Maršrutas: Kaunas – Garliava – Čiudiškės – Prienai – Birštonas – Kaunas. Kelionė prasidės pažintimi su Aleksotu, čia Lietuvos 100-mečiui buvo atstatyta A. Aleksandravičiaus skulptūra „Pieta“, sverianti net 2,5 tonas. Sužinosime, kuo garsi Garliava ir iš kur kilo šis pavadinimas. Stabtelėsime turizmo tėvo M. Šalčiaus gimtinėje Čiudiškėse ir pro Prienus pasuksime į Birštoną.
Birštone grožėsimės Nemuno kilpų panorama su atodangomis, gūbriais, griovomis, šaltiniais, kopsime į Vytauto kalną, kvėpuosime jūros oru, pasėdėsime ant B. Sruogos suoliuko, atsigersime mineralinio vandens ir pasinersime į muzikos garsus, kurie skirti dainininkės Sabinos Martinaitytės jubiliejui paminėti. Programoje „Mano gyvenimo dainos“ koncertuos Sabina Martinaitytė (sopranas), Gabrielė Skromanaitė (sopranas), Gabrielė Kuzmickaitė (mecosopranas), Egidijus Bavikinas (tenoras), Andrius Apšega (baritonas), Liudas Mikalauskas ( bosas), Audronė Eitmanavičiūtė (fortepijonas). Smagiai nusitekę vyksime namo.
Rugpjūčio 18 diena. Kulautuvos pušynų retro.
Maršrutas: Kaunas – Kulautuva – Kaunas. Kauno kurorto – Kulautuvos – 85 metų jubiliejaus progai skirta kelionė. 1929 m. čia buvo pastatyta daktaro Ovsiejaus Portnovo sanatorija „Poilsis“, įrengta speciali pirtis su angliarūgštės, pušų, druskos, deguonies voniomis. Prie sanatorijos buvo oranžerija, šiltnamis, daržas. Vyko maudynės upėje. Pliažas, skirstomas į bendrą, moterų ir vyrų, buvo saugomas plaukikų, jie irstėsi valtimis. Propaguotos įvairios sporto šakos: tenisas, kroketas, irtynės laiveliais, žvejojimas. Viena para sanatorijoje kainavo 15 litų. Čia gydėsi ir poilsiavo atvykusieji iš Latvijos, Estijos, Prancūzijos, Kanados, Vengrijos, Austrijos, Palestinos, Anglijos, Lenkijos, Olandijos, Amerikos, Bolivijos. Kulautuvos vasarvietė per sezoną sutraukdavo per 5 tūkst. žmonių.
Tai tik keli faktai iš miestelio istorijos. Ekskursijos metu sužinosime įdomių faktų apie kelius, akacijas, „Fluxus“ ir kt. Kulautuvoje lauks daug pramogų, koncertų, parodų, nes kartu su vietiniais gyventojais švęsime miestelio jubiliejų. 18 val. Artūro Noviko džiazo mokyklos vokalinė grupė, pelniusi geriausio Lietuvos vokalinio ansamblio titulą – „Jazz Island“ – pakvies pasiklausyti nuotaikingo koncerto.
Rugpjūčio 18 diena. Rietave – itališkų filmų naktis.
Maršrutas: Kaunas – Ariogala – Raseiniai – Nemakščiai – Kaltinėnai – Telšiai – Rietavas – Kaunas.
Ekskursiją pradėsime mintimis įkopdami į Antakalnio kalvą, XV a. čia buvo pastatyta Šv. Mikalojaus bažnyčia. Susipažinsime su benediktinų ordino regula. Senuoju Žemaičių keliu pasieksime Ariogalą – kryžiuočiai šį miestą puolė net trylika kartų. Atkreipsime dėmesį į Lietuvos tautinę vėliavą ir sužinosime, kas įvedė geltoną spalvą vėliavoje šalia žalios ir raudonos. Prisiminsime Raseinių Magdę, Nemakščiuose sustosime prie Lurdo keliaujantiems. Kaltinėnuose nusilenksime prie Tautos Prisikėlimo kryžiaus (aukščiausias Lietuvoje), nueisime į kapinaites, aplankyseme pirmojo Lietuvoje muziejaus įkūrėjo ir rašytojo D. Poškos kapo.
Atvyksime į Lietuvos Mažąją Romą – Telšius. Apžiūrėsime katedrą, reljefines duris, kriptą. Pamatysime Didžiąją Žemaičių sieną ir Kipro Petrausko mėgstamiausią kavinukę. Sveikinsimės su meškomis, atrasime ypatingus ženklus miesto grindinyje, pasigrožėsime medaliais, pavadintais „Žydukai“, patyrinėsime „Žemaitijos gaublį“ ir kitas miesto puošmenas. Po to vyksime į Rietavą, – miestas garsėja didikų Oginskių dvaru, čia 1892 m. per Velykas (taip pat ir bažnyčioje) įžiebtos pirmosios Lietuvoje elektros lemputės. Mūsų lauks Fausto Beccalossi (akordeonas, Italija) ir Ruslan Vilensky (violončelė, Latvija) koncertas. Programoje specialiai šiam duetui aranžuota Nino Rota, Ennio Morricone, Giovanni Fusco, Luiso Bacalovo muzika bei ištraukų iš italų kino klasikos – Luchino Visconti, Federico Fellini ir Franco Zeffirelli filmų.
Rugpjūčio 26 diena. Tėvo Stanislovo varpai Dubingiuose. Maršrutas: Kaunas – Ukmergė – Molėtai – Etnokosmologinis muziejus – Dubingiai – Kaunas. Leisimės į nepamirštamą muzikinę ekskursiją, ją pradėsime pažintimi su Aukštaitijos miestu Ukmerge, garsėjančia meškomis, haiku suoleliu, gaisrinės bokštu... Susipažinsime su vienu stambiausiu Lietuvos rieduliu Moku, aplankysime Šventosios dešiniajame krante stūksantį Ukmergės piliakalnį.
Molėtuose turėsime galimybę iš arčiau stebėti dangų – Etnokosmologijos centre susipažinsime su kalendorinėmis sistemomis, sužinosime apie mūsų protėvių kosmologinę simboliką ir visatos pažinimo metodus, rankose palaikysime gabalėlį asteroido, nusifotografuosime su ateiviu. Mindūnuose kopsime į aukščiausią apžvalgos bokštą Lietuvoje, pabuvosime Ežerų žuvininkystės muziejuje. Dubingių Šv. Jurgio bažnyčioje mėgausimės Pažaislio muzikos festivalio koncertu: Liudas Mikalauskas (bosas), Valdas Andriuškevičius (klarnetas), Beata Vingraitė (fortepijonas) dovanos muzikinę kompoziciją „Tėvo Stanislovo varpai“.
Prisiminsime arba iš naujo pažinsime šį didį Dievo ir Tėvynės tarną, girdėsime dainas, atspindinčias Tėvo Stanislovo gyvenimo kelią, ėjusį per tremtį, okupaciją ir atgimimo laikotarpį. Koncerto metu skambės Jo paties surinkti ir naujam gyvenimui prikelti varpai, kurių aidu vis dar skamba Vienuolio žodžiai: „Gėris ir meilė! Gėris ir meilė!“ Po to vyksime į Dubingių piliavietę. Eidami pažintiniu taku iš ankščiau buvusios salos, dabar – pusiasalio, grožėsimės ilgiausio, vieno giliausių ir didžiausių Lietuvos ežerų panorama. XIV – XVIII a. Dubingių pilis mena karą su Kryžiuočių ordinu ir yra susijusi su Vytauto Didžiojo, Mikalojaus Radvilos Rudojo, Barboros Radvilaitės bei kitų asmenų gyvenimu ir veikla. Kupini įspūdžių grįšime į Kauną.
