M. Zīvertsas savo kūryboje tęsė Knuto Hamsuno, Fiodoro Dostojevskio, Henriko Ibseno ir kitų žymių autorių tradicijas. Jis studijavo filosofiją Romos ir Latvijos universitetuose, kurį laiką dirbo Latvijos nacionaliniame teatre, o po Antrojo pasaulinio karo emigravo į Švediją. Savo darbuose dramaturgas analizavo žmogaus psichologiją, etinius bei socialinius klausimus, filosofinius valdžios problemos aspektus.

Tragedijos „Valdžia“ gimimą inspiravo autoriaus atsitiktinai atrastas nežinomos knygos lapelis, kuriame buvo rašoma apie Lietuvos karalių Mindaugą, iškart po žmonos mirties vedusį jos seserį. Atsimindamas pjesės sukūrimo aplinkybes autorius teigė: „1944 m. užrašiau istoriją apie Mindaugą, o norėdamas suvokti laikmečio aplinkybes kruopščiai studijavau Lietuvos istoriją.“

Tragedijos veiksme gausu tiek vidinių, tiek išorinių konfliktų, sukuriančių problemas ir vystančių pjesės siužetą. Kone pagrindine fabula čia tampa vidinis Mindaugo konfliktas: „Argi ne geriau sunaikinti kažką, kad ir savo brolį, jeigu tai išgelbės ištisas kartas?“

Ar gali valdovas mylėti tautą, kuri jo nekenčia? Ar verta dėl to aukotis? Dramos priešistorė – XIII a. pradžia, kada Mindaugas užgrobia kitų kunigaikščių žemes ir apie 1240 m. įkuria Didžiąją Lietuvos Kunigaikštystę. Stiprios valstybės gimimas turėjo svarią reikšmę tuometinei politinei situacijai, nes tokia institucija galėjo pasipriešinti kryžiuočių invazijai. Dramos veiksmas vyksta 1263 m. Mindaugo rezidencijoje, Vorutos pilyje.

Šios, specialiai Pažaislio muzikos festivaliui kuriamos naujos dramos, režisierius – didžiulį patyrimą tokio pobūdžio projektuose turintis Vytautas Rumšas. Pasitelkęs jungtinę žinomiausių Lietuvos aktorių komandą, įtaigią Vidmanto Bartulio muziką, video menininko Džiugo Katino vaizdo instaliacijas, įspūdingą Virginijos Idzelytės-Dautartienės scenografiją, kostiumų dailininkės Jurgitos Jankutės-Mirinavičienės kurtus kostiumus, režisierius žada naujai pažvelgti į mūsų tautos istorijos gelmes, nustebindamas žiūrovus netikėtais sprendimais, vaizdo projekcijomis ir kitais dramos veiksmą įprasminančiais efektais.

Pirmą kartą vieno kūrinio metu, šiuolaikinių technologijų pagalba, žiūrovų akyse prabėgs bene visa Lietuvos istorija, kur vienu metu, tarsi fantastiniame filme susidurs XII, XIII, XIX, XX ir XXI amžių istoriniai veikėjai, kūrę ir lėmę Lietuvos valstybės atsiradimą, jos klestėjimą, nuopuolius ir supratimą KAS mes tokie esame šiame sudėtingame pasaulyje.