Sausio 13-ąją teatro scenoje nuskambės didingas Johanneso Brahmso „Vokiškasis requiem“. Dainuos po ilgos pertraukos į LNOBT sceną sugrįžtantys solistai Asta Krikščiūnaitė ir Laimonas Pautienius, LNOBT chorui ir simfoniniam orkestrui diriguos garsus vokiečių dirigentas Rolfas Beckas.
Kviestinio dirigento iniciatyva prieš didingąjį J. Brahmso opusą lyg įžanga nuskambės kupinas skausmingo susikaupino žymaus estų kompozitoriaus Arvo Pärto kūrinys „Cantus in memoriam Benjamin Britten“.
70-metį netrukus švęsiantis Rolfas Beckas jau daugiau kaip dvidešimt metų yra Bambergo simfoninio orkestro dirigentas. Taip pat jis yra Šlėzvigo-Holšteino muzikos festivalio Choro akademijos įkūrėjas ir meno vadovas.
LNOBT scenoje R. Beckas yra pastatęs du veikalus: drauge su režisieriumi Robertu Wilsonu 2007 m. – Johanno Sebastiano Bacho „Pasiją pagal Joną“, o 2014-ųjų vasarą – Georgo Friedricho Handelio „Aleksandro puotą“.
Vis dėlto pagrindinę dirigento repertuaro dalį sudaro didingos chorinės oratorijos ir bažnytiniai Handelio, Mozarto, Beethoveno, Mendelssohno, Brahmso kūriniai. Svarbi vieta tenka ir XX a. muzikai. Viename išskirtiniame darbe, kurį įgyvendino Bambergo simfoninis orkestras, dirigentas sugretino Felixo Mendelssohno „Valpurgijų naktį“ ir Alfredo Schnittke’s „Fausto kantatą“.
Solistų partijas J. Brahmso „Vokiškajame requiem“ atliks po ilgos petraukos į LNOBT sceną sugrįžtantys sopranas Asta Krikščiūnaitė ir baritonas Laimonas Pautienius.
L. Pautienius jau gerą dešimtmetį dažniau dainuoja Vokietijoje nei Lietuvoje. Be abejo, darbas Diuseldorfe ir Duisburge, kur solistas yra „Deutsche Oper am Rhein“ teatro trupės narys, jam suteikia neįkainojamų įgūdžių atlikti kūrinius vokiečių kalba. Šioje scenoje L. Pautienius dainuoja Grafą „Figaro vedybose“, Albertą „Verteryje“, Žermoną „Traviatoje“.
LNOBT Laimonas Pautienius yra sukūręs Don Žuano vaidmenį Wolfgango Amadeus Mozarto operoje bei Belkorę Gaetano Donizetti „Meilės eliksyre“, tačiau nacionalinėje scenoje solisto jau senokai nebuvo matyti. Sausio 13-ąją įvyksiantį L. Pautieniaus sugrįžimą į LNOBT mėnesio pabaigoje užtvirtins jo debiutas Figaros vaidmeniu Gioachino Rossini operoje „Sevilijos kirpėjas“.
Soprano partiją „Vokiškajame requiem“ atliksianti solistė, Nacionalinės premijos laureatė Asta Krikščiūnaitė pasižymi itin išpuoselėtu balsu, kuriuo geba išgauti plačią išraiškos įvairovę – nuo švelnios lyrikos iki gilaus dramatizmo. Tai įgalina solistę atlikti įvairių žanrų muziką: operas, oratorijas, kamerinę muziką, šiuolaikinių kompozitorių opusus.
A. Krikščiūnaitė parengė ir atliko daugiau nei 80 operinių ir koncertinių soprano partijų bei virš 300 kamerinės muzikos kūrinių, atliktų ne tik Lietuvoje, bet ir Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, JAV, Izraelyje, Norvegijoje, Danijoje, Rusijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Latvijoje, Švedijoje ir kitur. Ji dainavo diriguojant lordui Yehudi Menuhinui, Mstislavui Rostropovičiui, Krzysztofui Pendereckiui, Juozui Domarkui, Sauliui Sondeckiui, Robertui Šervenikui, Modestui Pitrėnui ir kitiems dirigentams.
A. Krikščiūnaitė 2004 m. apdovanota Baltosios žvaigždės ordinu už nuopelnus Estijos kultūrai, 2011 m. pelnė Nacionalinę kultūros ir meno premiją, 2012 m. – Lenkijos Respublikos kultūros ministro garbės apdovanojimą „Už nuopelnus lenkų kultūrai“.
1868 m. sukurtas „Vokiškasis requiem“ yra didžiausias ir vienas vertingiausių klasikinės muzikos genijaus Johanneso Brahmso (1833–1897) opusų. Kompozitorius tekstą parinko pats iš vokiškos Biblijos, užuot naudojęs lotyniškų gedulingųjų mišių tekstus. Septynių dalių kūrinys pasižymi tobula simetrija, kūrinio centre atsidūria nuostabaus grožio ketvirtoji dalis.
