Šių dienų skaitomiausi:
- Prastai išsimiegate, nepailsite? Sužinokite, kas ne taip jūsų miegamajame
- Kad erekcija džiugintų visada - 5 pagrindinės taisyklės
- Sezono favoritai. 10 daiktų, vertų atsidurti tavo spintoje
- Madingiausi 2015-ųjų kirpimai įvairaus ilgio plaukams
- Vanduo su citrina rytais: kuo tai naudinga?
- Plovas su kiaulienos sprandine
Jeigu dabar manęs paklaustų, kur streso, didmiesčių tempo, rutinos išvargintam žmogui geriausia važiuoti ilsėtis, neužsikirsdama atsakyčiau – į Maldyvus. Čia saulė, vandenynas, visiška ramybė nugali bėgantį net patį didžiausią darboholiką – nes čia tiesiog nėra kur bėgti. Ką ir kalbėti apie tai, kad ši salų valstybė yra gražiausia ir romantiškiausia vieta įsimylėjėliams, medaus mėnesiui praleisti ar net tuoktis.
„Pamatysi, tikrieji Maldyvų vaizdai niekuo nesiskiria nuo jų nuotraukų. Neišdildomi įspūdžiai ir nuostabiausias įdegis – garantuoti“, – jaukiai įsitaisiusi lėktuvo kėdėje sako kelionių agentūros „Voyage Voyage“ vadovė Ingrida Navickaitė. O ji žino, ką sako. Ir ne tik todėl, kad kompanija, kuriai atstovauja, yra viena didžiausių turizmo po Aziją ekspertų, bet ir todėl, kad pati įvairias Azijos šalis yra išnaršiusi skersai išilgai.
„Kai pirmą kartą atvykau į Maldyvus, pagalvojau: „Va taip turi atrodyti rojus.“ Sakau tai labai nuoširdžiai ir be jokios ironijos. Keliauju daug, bet niekur nemačiau tokio baltumo smėlio ir tokio žydro vandens“, – teigia kelionių agentūros vadovė.
Nusileidžiame Maldyvų sostinės Malės oro uoste. Vos iškeliu iš lėktuvo koją, mane iškart apglėbia drėgna šiluma. Džinsai, regis, net prilipo prie kūno. O ko tikėtis? Juk tropikai! Todėl pirmiausia, ką padarau perėjusi per pasų patikros postą ir pasiėmusi bagažą, – išsitraukiu šlepetes ir sukišu į lagaminą sportbačius bei megztuką. Šio tikrai neprireiks visas penkias dienas – lauke beveik 30 laipsnių karštis.
Nors kelionė iš Vilniaus į Malę per Stambulą buvo ilga, jaučiuosi žvali.
I. Navickaitė su šypsena veide sako, kad savijauta po tokio skrydžio priklauso nuo nusiteikimo: „Jei dar nė nepakilusi į orą imsi galvoti, kokia kančia laukia, tai taip, pažadu, ir bus. Man laikas virš debesų yra pats brangiausias. Kodėl? Nes neskamba telefonas, gali sutelkti mintis. Be to, šiandieniame aviacijos pasaulyje viskas sukurta taip, kad keliautojams būtų kuo patogiau.“
Skristi „Turkish Airlines“ lėktuvais tikrai yra didelis malonumas. Matyt, ne veltui šios oro linijos jau ketvirtą kartą iš eilės pripažintos geriausiomis Europoje. Kokiame gi dar lėktuve rasi aptarnaujantį tikrą virtuvės šefą! Ir ne tik verslo, bet ir ekonominės klasės keleivius. Šviežias ir kokybiškas maistas – išskirtinis šių oro linijų ženklas.
Be batų ir be naujienų
Aš ir mano bendrakeleiviai stovime išsišiepę iki ausų Malės vandens lėktuvų terminale. Tiksliau – prieplaukoje, kur it laivai prišvartuoti maži lėktuvai su slidėmis. Dar valanda, ir galėsime įmerkti kojas į šiltą turkio spalvos Indijos vandenyną. Pagrindinės susisiekimo priemonės šioje koralinių salų valstybėje yra keltai, greitaeigiai kateriai ir lėktuvai. Keturračių gali pamatyti tik šalies sostinėje.
„No shoes, no news, no watch“ (angl., „Be batų, be naujienų, be laikrodžio“) – štai toks mūsų pagrindinis devizas“, – juokiasi daugiau nei keturiolika metų Maldyvuose ir Šri Lankoje gyvenanti kelionių agentūros savininkė čekė Hana Hettiaratchi Sklenarova. Prie kompanijos „Trans Maldivian Airways“ dvylikaviečio lėktuvėlio mus pasitinka besišypsantis pilotas, vilkintis, kaip ir dera, uniformą. Tik ši čia kiek kitokia: balti marškiniai trumpomis rankovėmis, šortai ir basos pėdos!
Patogiai įsitaisome, užsisegame saugos diržus ir... aukštyn į dangų. Vaizdas pro langą net kvapą gniaužia. Salos iš viršaus primena baltus pyragaičius. O žemėlapyje 90 tūkst. kv. km užimantis Maldyvų salynas atrodo kaip prieš šimtus tūkstančių metų išnykusio didelio driežo griaučiai. Salyną sudaro 1190 salų, 26 barjeriniais rifais atskirti atolai. 202 salose gyvena vietos gyventojai, o 109 įkurti kurortai. Beje, pagal Maldyvų įstatymus, vienoje saloje gali būti tik viena poilsiavietė. Daugiau vargiai ar tilptų, juk salų ilgis siekia tik kelis kilometrus.
Kelionė lėktuvu iki pirmosios – viešbučio „ Atmosphere Kanifushi“ (Kanifuši sala yra 133 km nuo sostinės į šiaurę nuo sostinės) – tetrunka trisdešimt minučių. „Leidžiamės Kanifuši salos oro uoste“, – praneša pilotas. Imame garsiai juoktis, kai lėktuvėlis, lengvai nutūpęs ant vandens, prisišvartuoja nedidelėje prieplaukoje. Stoviu sustingusi – negaliu patikėti, kad tai, ką matau, yra realybė, o ne sapnas. Šimtus kartų nuotraukose matytas vaizdas toks yra ir tikrovėje.
Šis penkių žvaigždučių viešbutis yra 2 km ilgio ir 90 m pločio Kanifuši saloje, negausiai apgyvendintame Lhaviyani atole. Duris poilsiautojams jis atvėrė tik 2013-ųjų gruodį. Dabar vešlioje augmenijoje skendinti sala vos kiek daugiau nei prieš dvejus metus buvo tiesiog negyvenama apžėlusi vieta.
Mieguistas katinas
Viešbutyje „Atmosphere Kanifushi“ įrengtos 132 vilos, kai kurios turi ne tik privatų paplūdimį, bet ir baseiną. Mes su kolege Jūrate gauname 181-uoju numeriu pažymėtosios raktus. Tradicinio Maldyvų stiliaus 100 kv. m vila padalinta į dvi dalis. Vienoje pusėje įrengta milžiniška vonia. Ir ne bet kokia, o po atviru dangumi! Statyti papildomų sienų nėra jokio tikslo, nes oro temperatūra Maldyvuose visus metus svyruoja nuo 24 iki 33 laipsnių šilumos. Prausdamasis gali gėrėtis nuostabia augmenija, vakare – žvaigždėmis ar palmėje kabančiu milžinišku šikšnosparniu skaisčiai oranžiniu pilvu. Kitoje vilos pusėje – didelis gyvenamasis kambarys, iš jo, atvėrus stiklines duris, patenki į terasą ir tiesiai į baltutėlio smėlio paplūdimį. Tik įsivaizduokit savo rytą čia! Guli lovoje, geri kavą ir pro praviras duris žvelgi į vos už penkiasdešimties metrų esantį tobulą paplūdimį, vandenyną.
Metame drabužius į šalį ir lekiame maudytis. Turkio spalvos vanduo skaidrus ir šiltas. Supdamasi ant bangų galvoju, kad tokią palaimą, matyt, jaučia kūdikis motinos įsčiose. Tiesiog dieviška!
Saldi tinginystė. Matyt, taip reikėtų vadinti atostogas Maldyvuose. Kadangi salynas yra prie pat ekvatoriaus, saulė čia kasdien „išsijungia“ ir „įsijungia“ tuo pačiu laiku. Taigi gyvename, kaip sako p. Hana, nuo šeštos ryto iki šeštos vakaro. Ritmingai. Beje, kai kuriose salose, siekiant prailginti poilsiautojams vakarus, įvestas savo laikas, tad saulėlydis skelbiamas... kokia valanda vėliau.
Laikas saloje tikrai sustoja, tad labai paprasta pražiopsoti pietus ar vakarienę. O tai tokiame gurmaniškame viešbutyje kaip „Atmosphere Kanifushi“ – tikrai didelis praradimas. Čia siūloma paragauti įvairių virtuvių – kinų, indų, europiečių ir kt. – patiekalų. Be to, saloje veikia vienintelis Maldyvuose vegetariško maisto restoranas „Just Veg“. Šio valgiaraščio autorius – Milane, 1 „Michelin“ žvaigždutę turinčiame vegetariškų patiekalų restorane „Joia“, dirbantis garsus italų šefas Fabrizio Marino. Japoniško maisto mėgėjai būtinai keliauja į restoraną „Teppanyaki Grill“. Vis dėlto skaniausi man buvo vietos patiekalai.
O tai – žuvys ir dar kartą žuvys. Paragavęs geltonojo tuno gali pirštus apsilaižyti. Šios žuvys – pagrindinė Maldyvų eksporto į Japoniją prekė. Beje, vietinė salyno virtuvė yra gana skurdi: ryžiai, įvairūs patiekalai su kariu ir žuvys (džiovintos, keptos, troškintos...). Kai kuriose salose auginami kokosai, nedideli bananai, greipfrutai, baklažanai ir moliūgai, o visa kita tenka atsivežti.
Kūnui ir sielai
Pamenu, prieš kelerius metus po vienų atostogų mano bičiulė pasakė: „Žinai, kur vyras buvo mane išvežęs? Į Maldyvus! Dieviškas grožis, nors sala tokia maža... Nebuvo ką veikti, bet pailsėjau tobulai: išsimiegojau, pasilepinau SPA procedūromis.“ Tada net neįsivaizdavau, kas yra tokios atostogos.
Kiekviena Maldyvų sala garsėja savo SPA, todėl, lankantis čia, būtina pasimėgauti masažais. Tai, vos atvykę į „Atmosphere Kanifushi“, ir nutariame padaryti. Kaip ančiukai vienas paskui kitą einame į „Akiri Spa by Mandara“, kur masažus atlieka meistrės iš Balio. Prie manęs pritipena nedidukė moteris ir pasiūlo išsirinkti aliejaus mišinį. Pasirenku pavadinimu „Ramybė“ – švelnaus rytietiško aromato. Moteris linkteli ir parodo sekti paskui. Įžengiame į erdvų vidinį kiemą, akies kraštu matau tiesiai virš vandenyno įrengtus masažo stalus. Hmm, masažas saulei leidžiantis, ošiant vandenynui ir kūną glostant švelniam šiltam vėjui?.. Ne, tai – kitą kartą, o dabar su meistre keliauju į specialų masažo kambarį. Ji nuvalo mano kūną levandomis dvelkiančiu drėgnu rankšluosčiu, ištepa aliejumi ir tyliai paklausia: „Madam, jums daryti stiprų masažą ar ne?“ Papurtau galvą, nes žinau, kad tikram Balio masažui dar nesu pasirengusi. Po daugiau nei valandą trukusios procedūros noriu išsitiesti kaip katinas kur nors pavėsyje ir ramiai nusnausti.
Po kelių dienų iš Kanifuši salos grįžtame į Malę, o iš ten greitaeigiu kateriu plaukiame į Pietų Malės atolą. Jau artėjant prie viešbučio „Kandooma by Holiday Inn“, suprantu, kad ir vėl noriu palepinti savo kūną masažu. Šį kartą pasirenku indonezietišką. Procedūra pradedama švelniu pėdų plovimo ritualu, paskui pereinama prie atpalaiduojamo masažo. Jo metu imu ir... užsnūstu.
Beje, SPA procedūros Maldyvuose skirtos ne tik pasilepinti, jos ypač reikalingos vandens sporto mėgėjams. Po nardymo, plaukiojimo banglentėmis ir kitokio vandens sporto kūnui atsigauti geriausiai padeda būtent įvairūs masažai. Štai ir viešbučio „Kandooma by Holiday Inn“ SPA siūloma ne viena speciali programa raumenims atpalaiduoti.
Po vandeniu
Taip taip... vandenynas ir visas jo pasaulis – dar viena nuostabi Maldyvų dovana poilsiautojams. Šis salynas yra geologinis stebuklas. Čia niekada nebuvo ledynmečio, todėl vandens gyvūnų įvairovė – begalinė. Vieną dieną gali sutikti šimtus delfinų, kitą – nuostabių vėžlių, o jau žuvų... Rūšių – daugiau nei tūkstantis, pavadinimai – ir juokingi, ir keisti. Sunku net įsiminti. O dar gali pasiplaukioti su rykliu. Patyrę nardytojai juokauja, kad ryklys, kurį matai, yra ryklys, kuris nori būti matomas. Tokie, pasak žinovų, žmonių nepuola. Vis dėlto noru susipažinti su šia plėšria žuvimi nedegiau, ypač pamačiusi, kaip mikliai jos taršo nuo kranto mėtomą maistą. Beje, rykliai Maldyvuose nėra vien turistų pramogos objektas, jie – savotiški sanitarai, palaikantys labai jautrių aplinkai koralų rifų ekologiją.
Koralų rifai čia – nepaprasto grožio. Kandumos (Kandooma) salos viešbutyje „Holiday Inn“ dirbantis vandens gyvūnijos specialistas sako, kad koralai – tai vandens gyvūnai. Kiekvienas turi savo DNR. Ši, kaip ir žmonių, yra nepakartojama. „Žinote, koralai tarpusavyje kovoja, – pasakoja specialistas. – Tarkime, bando vienas kitą peraugti, o jei nepavyksta, tarp jų atsiranda savotiška siena – mėlynos spalvos linija. Šios nė vienas koralas neperžengia – auga į skirtingas puses.“
Nardau vandenyno paviršiumi ir žaviuosi neįtikėtinai nuostabiu povandeniniu gyvenimu. Vieni koralai atrodo kaip apverstos ūmėdės, kiti – kaip gėlės, treti – išsipūtę kaip burbulai ar išsiraizgę plonomis šakelėmis kaip vijokliai.
„Koralai yra be galo jautrūs. Jiems užaugti reikia šimtmečių, tačiau užtenka vieno spyrio, kad žūtų“, – aiškina specialistas. Daugybė turistų Maldyvuose vis dar mėgsta atsistoti ant koralų rifo vien tam, kad pasidarytų kokią asmenukę, o paskui įkeltų ją į feisbuką.
Netikėtai prieš pat nosį iš po koralų išplaukia dvi margaspalvės žuvys. Sustingusi stebiu. Jos taip juokingai viena prieš kitą maivosi, kad užmiršusi burnoje esantį vamzdelį imu juoktis ir prisisrebiu labai sūraus vandens...
Net nepajuntu, kaip plūduriuojant vandenyje prabėga kone dvi valandos. Užtat tai vakare man primena nugara. Pasirodo, apimta begalinio noro kuo greičiau šokti į vandenį apžiūrinėti koralų ir žuvų, pamiršau išsitepti nugarą kremu nuo saulės. Rezultatas dabar ne tik matomas – oda virto vėžio spalvos, bet ir jaučiamas – prie nugaros negaliu net prisiliesti.
Atgal į realybę
Na štai, vėl sėdžiu „Turkish Airlines“ lėktuve. Laukia naktinis septynių valandų skrydis iš Malės į Stambulą, o tada – namo į Vilnių. Atgal keliaujame ekonomine klase, bet ši neprastesnė nei verslo. Miegoti išsitiesti negali, tačiau yra daug kitų privalumų. Stiuardesė įteikia man vakarienės valgiaraštį. Iš jo išsirenku avinžirnių užtepą (humusas), lašišos kepsnį su daržovėmis, o desertui – šokolado putėsius. Skamba įspūdingai, tačiau aš su kolege Jūrate sėdime nukabinusios nosis – liūdna supratus, kokia dargana ir šaltis laukia grįžus namo. O kai pagalvoji apie tropikų šilumą, ilgus vakarus prie vandenyno, norisi griebti lagaminą, šeimyną ir vėl leistis į kelionę. Beje, nuotraukų iš Maldyvų siųsti nepatartina – kam erzinti brangius žmones nesumeluoto rojaus vaizdais? Geriau pasikvieskite juos vykti kartu.
MITAI IR TIESA APIE MALDYVUS
* Skrydis vargina. Tai netiesa, nes iš Vilniaus į Maldyvus galima nuskristi itin patogiai oro linijų bendrovės „Turkish Airlines“ lėktuvais. Jie iš Vilniaus į Malę per Stambulą skrenda 5 kartus per savaitę. Skrydis į Stambulo trunka 2,5 val., iš Stambulo į Malę – 7 valandas.
* Maldyvuose teks valgyti vien jūrų gėrybes. Netiesa – nes kiekviename viešbutyje yra keli restoranai, kuriuose patiekiamas įvairių pasaulio virtuvių maistas.
* Kad aplankytum Maldyvus, turi būti milijonierius. Netiesa. Nepamirštamas poilsis savaitę gali kainuoti 4000 Lt asmeniui plius skrydžio bilietai.
Tiesa
* Jei pirmadienį Maldyvuose sumanei susituokti, tai gali padaryti jau antradienį.
* Oras puikus visus metus, kai kuriais mėnesiais (birželį–rugpjūtį) būna trumpos tropinės liūtys.
* Maldyvuose nepamatysi nė vieno šuns, nes tai – musulmoniška šalis.
* Garsiausios pasaulio žvaigždės ilsisi čia, tad sutikę nenustebkite.
* Vanduo toks skaidrus, kad, įbridus į jį, galima matyti savo nagų lako spalvą.
* Būtent čia įkurtas vienas įspūdingiausių pasaulyje restoranų – po vandeniu.
* Lietuviams nereikia vizų į Maldyvus.
