PAGRINDINĖ PROGRAMA
Gilus žvilgsnis
„Suzana“ (režisierė – Katell Quillévéré, vaidina Sara Forestier, François Damiensas, Adèle Haenel ir kt.). Šis filmas 2014 m. penkiskart nominuotas Cezario apdovanojimui. Statulėlę gavo antraplanio vaidmens kūrėja aktorė A. Haenel – ji įkūnija pagrindinės herojės Suzanos jaunesnę seserį Mariją. Paauglės mergaitės auga tik su tėvu. 17-metė Suzana susilaukia sūnaus, jais abiem rūpinasi tėvas ir Marija. Suzana įsimyli gangsterį Žiuljeną, akla meilė merginą nuveda į Marselį ir... kalėjimą. Išėjusi į laisvę Suzana sužino skaudžią žinią – jos sūnus auga globėjų šeimoje.
Romantiškas ir nostalgiškas žvilgsnis
„Maestro“ (režisierė – Léa Fazer, vaidina Pio Marmaï'us, Michaelis Lonsdale'as ir kt.). Jaunas aktorius Henris įsivaizduoja save vaidinantį tik kietą vyruką, deja, aplinkybės susiklosto taip, kad jis sutinka susidėti su autorinio kino maestro Sedriku Roveru ir įkūnyti romantišką personažą. Šis likimo akibrokštas ir aktoriui, ir režisieriui suteikia galimybę išgyventi nepatirtų emocijų, įsileisti į save kitokį pasaulį.
Jautrus žvilgsnis
„Mari istorija“ (režisierius – Jeanas Pierre'as Améris, vaidina Isabelle Carré, Ariana Rivoire ir kt.). Šio tikrais faktais paremto filmo istorija rutuliojasi XIX a. pabaigos Prancūzijoje. Vargstančiam valstiečiui gydytojas pataria dukrą – aklą ir kurčią keturiolikmetę Marie Heurtin – atiduoti į prieglaudą. Nematydamas kitos išeities, vyriškis nutaria palikti mergaitę įstaigoje, kurioje neįgaliaisiais rūpinasi vienuolės. Beveik sulaukėjusią Marie ima globoti sesuo Margarita. Šis susitikimas abiem herojėms tampa kelione iš tamsos į šviesą. Filmas pritaikytas ir kurčnebyliams.
Ironiškas žvilgsnis
„O mes - triskart!“ (režisierius – Claude'as Duty, vaidina Noémie Lvovsky, Marie Kremer ir kt.). Nelabai sėkmingai kurianti režisierė Žana Milet išvyksta į Prancūzijos miestelius pristatyti vieno pirmųjų savo filmų. Ją stebina žmonių šiltumas ir tai išduodantys pasisveikinimo bučiniai. Sutiktieji Žanai padeda peržengti meilės ir draugystės, vilties ir nusivylimo, kino pasaulio ir kasdienės rutinos ribas.
Animacinis žvilgsnis
„Aya iš Yopugono“ (režisieriai – Clémentas Oubrerie, Marguerite Abouet). Dramblio Kaulo Krante, Abidžane, yra Yopougono rajonas, vadinamas Yop city. Jis – tarsi vietinė Amerika. Čia gyvenanti 19-metė Aya veikiausiai yra vienintelė tokia: jos bendraamžiams rūpi tik malonumai, o jai – mokslas. Viskas apvirsta aukštyn kojomis, kai pastoja viena geriausių Ayos draugių. Ši spalvinga animacinė juosta labiau skirta suaugusiesiems.
Pozityvus ir stilingas žvilgsnis
„Už gyvenimą“ (režisierius – Jeanas Jacques'as Zilbermannas, vaidina Julie Depardieu, Johanna ter Steege, Suzanne Clément). Šios juostos veiksmas nukelia į 7-ąjį dešimtmetį. Trys buvusios Aušvico kalinės susitinka Berko paplūdimyje – pirmąkart po karo. Pirmąkart čia joms nutinka daug kas. Pirma vakarienė kartu, pirmosios maudynės jūroje, pirmieji šokiai paplūdimyje...
Kontroversiškas žvilgsnis
„Metamorfozės“ (režisierius – Christophe'as Honoré, vaidina Amira Akili, Sébastienas Hirelas, Mélodie Richard ir kt.). Šią juostą C. Honoré kūrė remdamasis Ovidijaus veikalu „Metamorfozės“. Filme pasakojama apie paauglę, kuri, sužavėta keisto vaikino pasakojimų apie pasaulį, kuriame dievai įsimyli mirtingąsias, priima kvietimą sekti įkandin. O tame pasaulyje siūloma sugriauti seksualinius tabu.
Atviras žvilgsnis
„Šėlionės Paryžiuje“ (režisierius – M. Fitoussi, vaidina I. Huppert, J. P. Darroussinas, M. Nygvistas ir kt.). Romantikė Bridžita ir realistas Ksaveras - galvijų augintojai. Ilgainiui moterį ima slėgti rutinair ji nutaria išsilaisvinti. Bridžitos kryptis - Paryžius.
RETROSPEKTYVA
Festivalyje „Žiemos ekranai“ šiemet pristatoma prancūzų aktorės, režisierės ir scenarijaus autorės Nicole Garcios retrospektyva. Alžyre gimusi ir 15-os su tėvais nuo karo į Prancūziją pabėgusi Nicole tvirtina, kad žmogus visą gyvenimą stengiasi išsigydyti vaikystės žaizdas. Taigi šios režisierės juodojo kino (film noir), kriminalinės istorijos yra tarsi psichologiniai labirintai. Kai kurie, deja, be išėjimo.
„Fransua Truffaut yra sakęs: „Kinas – tai menas parodyti dailias moteris, darančias dailius dalykus.“ Taikliau pasakyti apie ekrane spinduliuojančias aktores vargu ar įmanoma. Vis dėlto derėtų nepamiršti ir tų asmenybių, kurios dirba anapus kameros: režisierių, scenarijaus autorių, todėl 10-ojo festivalio „Žiemos ekranai“ tema yra „Moters žvilgsniai, žvilgsniai į moteris“.“
Lysianne Caron, Prancūzijos kultūros atašė Lietuvoje
„Labai rekomenduoju filmą „Marija Heurtin“. Jis priverčia pažvelgti į kitokio bendravimo, kai kalbama ženklais, lytėjimu, pasaulį. Juostoje vaidina tik dvi profesionalios aktorės, visi kiti – kurtumo negalią turintys žmonės.
Sylvie Dufaur, prodiuserė, „Žiemos ekranų“ programos sudarytoja
Kino festivalio anonsas:
