Viską keičia naujoji jos programa „Shorena ROCKS!”. Parodžiusi kitą savo veidą atlikėja juokiasi, kad kai kurie jos draugai nusprendė, kad tai – „psycho Šorena“ (liet. išprotėjusi Šorena). Senosios ir naujosios roko muzikos darna ir pašėlusi, dar nematyta atlikėjos pusė išjudino Vilniuje susirinkusius gerbėjus, kurie po koncerto dar ilgai neatgavo žado.
Ar nebuvo baisu išlįsti iš komforto zonos – lyrizmo?
Gal tiems, kurie manęs nepažįsta ir atrodo, kad tai – mano komforto zona. Tiems, kurie mane žino ir gyvenime, visuomet buvo neįprasta mane matyti „Mano širdies muzika“ pasirodymuose. Ten aš irgi esu savimi – visuomet sakiau, kad, nors esu vėžys, turėjau gimti dvyniu – manyje gyvena du
skirtingi žmonės. Dabar scenoje atlieku muziką, kurios klausausi ir gyvenime, o pasirodymuose esu tokia, kokia būnu susitikusi su draugais – galiu sakyti ką noriu, šokti, kristi, nusimauti kelnes, rėkti, išdarinėti viską, kas šauna į galvą. Tiek gyvenime, tiek muzikoje yra periodai, kai norisi pagyventi ramiau ir, kai reikia pasiliksminti. Dabar jaučiu, kad turiu daug energijos ir noriu ją atiduoti visiems.
Kaip viskas prasidėjo, kodėl programa vadinasi būtent „Shorena ROCKS“?
Čia yra pirmas kartas, kai atlieku koverius. Niekada nedariau tokios programos, nes klausydama kūrinio suprantu, kad labai sunku kitam atlikėjui priversti jį vėl suskambėti. Bet po „Mano širdies muzika“ pradžios jau praėjo ketveri metai, ir atėjo tokie jausmai, kad scenoje noriu būti kitokia – noriu parodyti antrąją savo pusę. Tikiu, kad atrasiu teisingus žmones ir kažkada sukursime tokio stiliaus autorinę programą, bet kol kas neradau kūrėjų, su kuriais norėčiau dirbti, todėl reikia
dainuoti tai, kas jau sukurta. Ir tai yra būtent tos dainos, kurias man pačiai gera klausyti ir atlikti. Visų pirma mano įkvėpimas buvo atlikėja Liv Worfield. Kol buvau Gruzijoje draugė atsiuntė paklausyti jos gyvo įrašo ir nuo to laiko supratau, kad noriu dainuoti tuos kūrinius. Programą
taip pat papildė Amy Winehouse, Aerosmith, Depeche Mode ir daug kitų senojo ir naujojo roko atlikėjų. Sudėjus dainas taip ir gavosi, kad programa turėjo vadintis „Shorena ROCKS!”. Ten ne vien tik rokas, pavyzdžiui Jamie Roquai kūryba kardinaliai skiriasi nuo senųjų rokerių, bet dirbant su puikia komanda po truputį net ir jis įgavo tą rock skambesį.
Papasakok apie savo komandą.
Kai sugalvojau, kad noriu daryti šį projektą, pasiunčiau į pasaulį šią mintį ir ji materializavosi Simono Čepėno ir puikios „Rootslive“ muzikos agentūros komandos pavidalu. Simonas man padėjo susirinkti muzikantus, kurių visai nepažinojau, bet tik atėjus į pirmąją repeticiją paaiškėjo,
kad mums pakeliui. Pati visuomet atiduodu šimtą procentų savęs ir to noriu iš kitų. Nemėgstu, jei atsiranda kažkas, kas tempia žemyn. Čia – atvirkščiai – kiekvienas tempiame visą komandą dar ir dar aukštyn. Visi muzikantai jauni, energingi, puikiai susidirbome. Manau, tai jaučiasi ir publikai per koncertus - esam vienas kumštis. Manau, muzikantus motyvuoja ir repertuaras – jis visiškai kitoks, nei daugumos atlikėjų. Kam nepatiktų groti U2, Lenny Kravitz ir mano jau minėtų grandų kūrinių (šypsosi)?
Kaip manai, ar tavo klausytojas pasikeitė nuo „Mano širdies muzika“? Ar tai skirta tam pačiam gerbėjų ratui?
Aš negalvoju apie tai, kokia publika susirenka – uždaryčiau save į rėmus: „šiandien toks koncertas, turbūt susirinko tokie žmonės – negaliu sakyto to, daryti kito“... nemėgstu savęs taip apriboti. Manau, kad į atlikėjo koncertą ateini, jei tau patinka jis, jo balsas ar muzika. Tikiu, kad tie, kuriems patiko „Mano širdies muzika“, atras ir „Shorena ROCKS!”. Taip pat manau, kad ateis daugiau jaunų žmonių. Anksčiau koncertuose pastebėdavau, kad daugumos klausytojų amžius prasideda nuo 27 metų. Dabar, manau, susirinks daugiau jaunimo. Man patinka, kad bus skirtingas amžius.
Ar scenoje esi daugiau impulsyvi, ar planuojanti?
Yra dalykų, kuriuos privalau suplanuoti dėl techninių aplinkybių, tačiau neskaitant šio mažo procento, esu visiškai laisva ir gyvenime, ir scenoje. Man patinka, kai koncertuose galiu būti savimi – to nebijau visiškai. Man nėra gėda, nėra nejauku. Mėgstu pasijuokti iš kitų, iš savęs ir visiškai
nebijau, kas ir ką pagalvos.
Kokie tavo artimiausi planai?
Balandžio mėnesį kartu su „Rootslive“ agentūra planuojam nedidelį prisistatymo turą po Lietuvą. Projektas dar keisis, prisidės naujų dainų. Manau, kad negali visą laiką būti vienodas, juk ir mums patiems turi būti smagu, ir publikai. Nesinori, kad žmogus, antrą kartą atėjęs į koncertą
jaustų de javu – tą jau sakė, šitaip jau elgėsi. Man bus labai smagu dirbti su projektu, nes nuolat reikės kažkaip jį keisti ir mainyti.
Nuotr. - V. Dranginio ir V. Alesiaus
