Ravelis buvo pianizmo novatorius, o jo sielai artimiausia buvo Antika ir mitologija, vaikų, vaikystės pasaulis, Rytų estetika ir gyvoji gamta. Ten, kur jo kūryba susiliedavo su šiomis idėjomis, sužibėdavo ypatingas kūrėjo talentas. Ravelis visuomet troško privatumo. Paslapty buvo ir Ravelio kūrybinis procesas. Savo kūrinius jis pateikdavo, kuomet būdavo sudėti smulkiausi taškeliai partitūrose. Nors daugelis amžininkų yra pasakoję, rašę apie susitikimus, bendravimą su juo, tačiau dėl ypatingo kompozitoriaus užsisklendimo maža išliko liudijimų apie jo asmeninį gyvenimą, pasaulėjautą.
“Vienintelis meilės romanas mano gyvenime buvo su muzika”, - teigė Ravelis. Šią meilės istoriją atskleis į Vilnių vis sugrįžtanti jauna fortepijono virtuozė Jekaterina Mečetina, klausytojus pavergianti ne tik savo meistrišku atlikimu, bet ir asmeniniu žavesiu.
Vilniaus Kongresų rūmų scenoje skambės kūrinys, kuriame bene labiausiai personifikuotas karas – Valsas, mat, Ravelio pasaulėjautai didelį įspaudą paliko Pirmasis pasaulinis karas. Nuo karo jį kankino nemiga, kaip daktarai teigia, turėjusi įtakos jo ligai – retos formos smegenų kraujotakos sutrikimui.
Taip pat J. Mečetina skambins Ravelio „Koncertą fortepijonui“ kairei rankai, kurį užsakė kontraversiškai vertintas pianistas P. Wittgensteinas Pirmajame pasauliniame kare netekęs dešinės rankos. Tai pianistui prilygo mirčiai, tačiau stiprios valios dėka jis dar labiau ėmė lavinti kairiąją ranką. O Koncertą fortepijonui ir orkestrui G-dur, kuris taip pat skambės kovo 27-osios vakarą, Ravelis parašė beveik iš karto grįžęs iš Amerikos. Todėl nenuostabu, kad jame juntami džiazo ir Gershwino stiliaus atspindžiai.
Šįmet minimas ir Ravelio amžininko, kito „fin de siècle“ epochos kūrėjo – rusų kompozitoriaus Aleksandro Skriabino (1872-1915) mirties šimtmetis. Skriabinas yra originaliausia ir ekscentriškiausia figūra amžių sandūros rusų muzikoje. Koncerte bus atlikta „Ekstazės poema“ sukurta laikotarpiu, kai kompozitorius buvo pasinėręs į teosofiją, kurios doktrinoje buvo eklektiškai jungiami budizmo, brahmanizmo, krikščionybės ir okultizmo elementai. O taip pat klausytojai išgirs ir lietuvių kompozitoriaus, pianisto ir džiazo pedagogo Arūno Navako roko operos „Peras Giuntas“ uvertiūrą.
Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui diriguos vienas ryškiausių Lietuvos menininkų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Modestas Pitrėnas.
