Nebijo nuolat taisyti savo darbų
Tapytojo teigimu, kūrybai įkvepia ne tik moteris, bet ir spektaklis, kinas, kitų menininkų darbai. Kartais užkabinta idėja gali būti išplėtota kaip ciklas, todėl gimsta ne vienas, o daug darbų. „Pavyzdžiui, mano darbų ciklas „Juodosios gulbės sapnas“ – didelis. Gaila, tačiau ne kiekviena tema išplėtojama į ciklą. Ciklą gulbės temą inspiravo kinas, pati metafora labai graži...“, – pasakojo S. Armonas.
Pasak S. Armono, nepavykęs darbas nėra nesėkmė ar tragedija, tai tik patirtis. Būna, kad darbas stovi ant molberto ir jauti, kad esi aklavietėje, išsisėmęs. Bet tą darbą po kelių dienų ar mėnesių, gal metų gali užbaigti praregėjęs. Tapytojas pasakoja, kad nebijo savo darbų nuolat taisyti. Kažin ar yra dailininkas, kuris laimėtų dvikovą tapyboje be kovos...
„Man eskizai reikalingi tik suvokti idėją, kūrinio struktūrą, pagrindinius akcentus. Pagrindinė kova vyksta ant drobės, stengiantis išlaikyti šviežią idėją. S. Armonas pabrėžia, kad kuria paveikslus pirmiausiai sau, jie turi patikti jam. „Jeigu jis manęs nedžiugina, tai joks komplimentas manęs neįtikins, kad paveikslas yra geras, ir, jeigu reikia, aš jį tobulinsiu be galo֧“, – sakė S. Armonas.
Piešinys – tarsi pirmas smuikas orkestre
„Aš mėgstu ir moku piešti, nuosekliai ieškau savitos išraiškos. Piešinys mano kūryboje – toks pats svarbus, kaip ir spalva, kompozicija ir kiti tapybos elementai. Piešinys – tarsi pirmas smuikas orkestre, jis yra neatskiriama kūrinio siužeto dalis. Be piešinio sunku įsivaizduoti, kaip aš galėčiau interpretuoti istoriją, mitologiją, kurti figūrines kompozicijas ir t.t. Mitologija, istorija yra žmonijos intelektinė patirtis, neišrasi nieko naujo, tik kitaip pasakysi tą patį. Reikia bent šiek tiek išmanyti istoriją, įvykius, tada interpretuoji, cituoji vaizdais“, – mano S. Armonas. Jis teigia, kad net didžiausios fantazijos paremtos tikrais dalykais, realybės atspindžiais. Jam labai svarbu išspręsti kompozicijos, spalvos problemas.
Savo paveiksluose tapytojas atpažįsta drauges, mylimąsias, pažįstamas ir nepažįstamąsias... „Pasisavina“ jų bruožus, kūno formas, aksesuarų detales, improvizuoju. Stengiasi pastebėti tai, ko gal kiti nepastebėjo, tačiau jos nuolat įkvepia menininką. „Savo kūriniuose nepalieku vietos pornografijai ar gašlumui. Nemėgstu vulgarumo šiuo klausimu. Moterį šiek tiek idealizuoju, man ji yra šventa. Moterų įtaka vyrams yra didžiulė, natūrali, prigimtinė – pačios to nesuvokdamas ar suvokdamos, jos valdo karalius ir eilinius žmogelius. Jeigu atsakytum į klausimą, kas yra moteris, būtum vertas Nobelio premijos. Moters tema mano kūryboje yra nuolatinis bandymas tą premiją gauti...“, - sakė S. Armonas.
Tapytojas apgailestauja, kad nemažai žiūrovų nemato tapybos gelmių: nei kolorito, nei spalvų dermės, nei faktūrų, žvelgia į meno kūrinius skubėdami, o reikėtų paveikslą patyrinėti ir centimetrais.
Susipažinti su tapytoju ir jo darbais kviečia „AP galerija“, rengdama parodų ciklo „Susitikimai su dailininkais“ penktąją parodą sostinės baldų salone „Vadasiga“ birželio 11 dieną 17.30. Svajūno Armono penkiolikos darbų paroda bus eksponuojama iki birželio 18 dienos.
Apie Svajūną Armoną
Svajūnas Armonas gimė 1951 m. birželio 20 d. Lazduonėnuose, Šilutės rajone. 1972–1978 m. mokėsi Vilniaus valstybiniame dailės institute. 1977–1991 m. dirbo Vilniaus miesto savivaldybės kultūros skyriaus dailininku. 1978 m. – parodinės veiklos pradžia. Nuo 1986 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dailininkų grupės „Individualistai“ vienas iš įkūrėjų. Tapytojas aktyviai dalyvauja Lietuvos ir užsienio šalių dailės gyvenime kaip tapytojas, organizuoja plenerus, simpoziumus. Dailininko kūryba buvo eksponuota muziejuose ir galerijose Pekine, Atėnuose, Tokijuje, Paryžiuje, Berlyne, Ankaroje, Maskvoje, Peterburge, Kijeve. Jo kūriniai saugomi Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, Žemaičių dailės muziejuje Plungėje, eksponuojami visuomeniniuose interjeruose – LR vyriausybės rūmuose, Vilniaus municipalitete, taip pat bankuose, viešbučiuose, įvairiose įstaigose, privačių kolekcininkų rinkiniuose Lietuvoje ir pasaulyje. Yra surengęs apie 30 asmeninių parodų, dalyvauja grupinėse parodose.
Parengė Vilma Jankienė
