Žmonės visada troško neįmanomų dalykų – skraidyti kartu su paukščiais arba vaikščioti vandens paviršiumi. Pastarąjį pojūtį gali patirti plaukdamas irklente. Atsistoji ant lentos, čiumpi į rankas irklą, vienas kitas elegantiškas yris, ir slysti sau vandens paviršiumi kaip koks ilgakojis vandeninis čiuožikas. Iš šalies žiūrint, atrodo dieviškai, bet ar lengva to išmokti praktiškai?
„Išmokti išsilaikyti ant irklentės galima per 15 minučių“, – sako „SUPschool.lt“ irklenčių mokyklos instruktorius Karolis Pigaga. Ilgą laiką jis dirbo Norvegijoje baidarių instruktoriumi, vėliau susižavėjo irklentėmis. Jomis plaukioja jau trejus metus. Šios srities trenerio sertifikatą K. Pigaga įgijo Ispanijoje. Praėjusį rudenį grįžo į gimtąją šalį ir nutarė užkrėsti irklenčių sportu lietuvius. „Pamatęs, kad Lietuvoje niekas profesionaliai to dar nedaro, ir įvertinęs šios sporto šakos populiarėjimą, nutariau pritaikyti savo žinias, – sako jis. – Mūsų pagrindinė bazė yra Trakuose, plaukiojame Galvės ežere. Tai irkluotojų rojus Lietuvoje. Esame mobilūs – susidarius žmonių grupei, galime atvykti su įranga ir į kitus Lietuvos miestus. Planuojame keletą pamokų ir prie jūros.“
Ant irklenčių gali būti atliekami įvairūs fiziniai pratimai: pilatesas, kalanetika, labai populiarėja joga.
K. Pigaga sako, kad Lietuvoje šiuo metu, be jo, yra dar 3 profesionalūs, akredituoti, tarptautinius standartus atitinkantys instruktoriai. Šių suteikti kursų baigimo sertifikatai galioja visame pasaulyje.
Gerai pamiršta sena
Irklentės, nors išpopuliarėjo visai neseniai, nėra kažkas labai nauja. „Atsistoję plaukiojo sielininkai. Dzūkijos kaimuose ir dabar dar galima pamatyti luotų, jais seni žmones iki šiol plaukia žvejoti, – sako K. Pigaga. – Šiuolaikinės irklentės atsirado XX a. viduryje, kai Havajų banglentininkai paėmė į rankas irklus. Manoma, kad pirmieji tai padarė instruktoriai, nes stovint buvo lengviau matyti savo mokinius. Be to, irklas padeda pagauti mažesnes bangas.“ Po pasaulį toks plaukiojimo būdas paplito vos prieš 10 metų, kai Vietnamo karo veteranas Rickas Thomas į Kaliforniją parsivežė vieną irklentę. Šiuo metu tai yra greičiausiai populiarėjantis vandens sportas, kiekvienais metais jo entuziastų padvigubėja. Iš Europos šalių ši sporto šaka mėgstamiausia yra Prancūzijoje, D. Britanijoje, taip pat – Ispanijoje, Vokietijoje. Pasak Karolio, pernai Paryžiuje, Senos upėje, vykusiose lenktynėse jau dalyvavo 1000 irklentininkų, dar 300 laukė eilėje. Lietuvoje yra apie 300 šio sporto entuziastų, ir šis skaičius nuolat auga.
Populiarumo paslaptis? „Paprasta pradėti ir yra begalė variacijų“, – atsako K. Pigaga. Nėra jokių amžiaus ribų: tuo gali užsiimti ir 8-erių metų vaikai, ir 90-mečiai. Geras fizinis pasirengimas nėra būtinas. Aišku, plaukti reikia mokėti – bent 50 metrų. O toliau – daugybė variacijų. Galima ant irklentės stovėti, sėdėti ar gulėti. Gali plaukti vienas, gali pasisodinti vaiką ar šunį, yra irklenčių ir didesnėms kompanijoms – iki 10 žmonių. Gali rinktis ežerą, upę arba jūrą.
Ypatingas smagumas plaukti pavėjui arba pasroviui – tai suteikia papildomo greičio. Su irklentėmis galima žaisti futbolą vandenyje. Nuo jų galima žvejoti. Ant irklenčių gali būti atliekami įvairūs fiziniai pratimai: pilatesas, kalanetika, labai populiarėja joga. Kiekvienam įprastam fiziniam pratimui irklentė suteikia papildomų atspalvių, nes stovėdamas ant jos vandenyje turi išlaikyti ir pusiausvyrą, o tai priverčia dirbti tuos raumenis, kurie, stovint ant tvirto paviršiaus, paprastai snaudžia. „Nustatyta, kad plaukiant irklente dirba apie 90 proc. kūno raumenų, – sako instruktorius. – Didžiausias krūvis tenka pilvui, tad stiprinamas pilvo presas, taip pat – kojoms, pečiams, rankoms. Gerėja laikysena, tvirtėja nugaros raumenys. Tai ir puikus būdas deginti nereikalingas kalorijas: per valandą lengvai plaukiant sudeginama apie 300 kcal, o intensyviai irkluojant, varžybų metu – iki 1200 kcal.“ Ką ir kalbėti apie tai, kokia atgaiva protui ir sielai yra pats buvimas gamtoje.
Oi, krentu!
Žmonėms, įpratusiems irkluoti sėdomis, neretai atrodo, kad irklavimas atsistojus sudėtingumu prilygsta akrobatiniams cirko pratimams. Iš tiesų taip nėra. „Išsilaikyti ant irklentės kiekvienas gali išmokti savarankiškai, bet to neužtenka, – neslepia Karolis. – Jei norisi, kad šis sportas atneštų daugiau naudos nei žalos, svarbu mokėti tai daryti taisyklingai.“ Šyptelėjęs priduria, kad, žiūrėdamas filmuotą medžiagą ar nuotraukas spaudoje, patobulinti techniką mielai pasiūlytų ne vienai mūsų žvaigždei. Beje, patyrę instruktoriai tam tikriems savo išrastiems plaukimo būdams yra sugalvoję ir terminus. Tarkim, yra toks „raganos“ stilius, kai irkluojama per visą lentos ilgį, su pritūpimu. Iš šalies žiūrint, tokia laikysena primena ant šluotos sėdinčią raganą.
Vis dėlto išmokti plaukti taisyklingai reikia ne tam, kad geriau atrodytumėte nuotraukose, o tam, kad patirtumėte didesnį malonumą ir mažiau traumų. „Pirmas požymis, rodantis, kad irkluojate netinkamai, – skaudantys rankų raumenys. „Pastebėjau, kad Lietuvoje tai – viena dažniausių klaidų. Jei visas krūvis tenka rankoms, po valandos žmogus jų nebepakelia, – atkreipia dėmesį K. Pigaga. – Ilgiau treniruojantis netinkamai, atsiranda ir rimtesnių pažeidimų. Vienas dažniausių – traumuojamas peties raumuo. Tai paprastai nutinka naudojant pernelyg ilgą irklą. Šis pažeidimas ne tik skausmingas, bet neretai ir neatitaisomas. O štai pasitelkiant pilvo raumenyną galima irkluoti visą dieną ir nepavargti.“
Plaukiant irklente dirba apie 90 proc. kūno raumenų. Didžiausias krūvis tenka pilvui, tad stiprinamas pilvo presas, taip pat – kojoms, pečiams, rankoms.
Dar vienas svarbus dalykas – išmokti išsigelbėti. Irklentė yra kartu ir gelbėjimosi įrenginys, tik reikia žinoti, kaip juo naudotis. „Neverta bijoti kristi, svarbu daryti tai saugiai“, – teigia Karolis. Kaip teisingai nukristi ir kaip nesusižeidžiant užsiropšti atgal, geriausiai gali paaiškinti patyrę instruktoriai. Mokytis, beje, tai geriausia daryti ežere nevėjuotą dieną, tenka įvairių dalykų – ne tik kaip išsilaikyti ant lentos ir manevruoti, bet ir kaip elgtis susidūrus su tokiomis gamtos stichijomis kaip vėjas, lietus, griaustinis, srovės, kaip išsigelbėti pačiam ir išgelbėti kitą. „Tai vadinama rizikos valdymu, – sako instruktorius. – Mes, skirtingai nei prie vandenyno gyvenančios tautos, nelabai išmanome vandens judėjimo dėsnius.
Džiaugiamės pajutę greitį, bet nesuprantame, kad mus tiesiog neša srovė. Išsigandę pradedame plaukti prieš srovę, nors iš tikrųjų reikėtų plaukti skersai. Mes mokome stebėti jūrą, numatyti, iš kur ateina srovė, kaip ji atsitraukia. Tas pat ir su vėju. Išplaukus pavėjui, grįžti prieš vėją būna labai sunku.“ Yra netgi specialios irklenčių etiketo taisyklės., jų nežinodami užsienyje galime pasijusti nejaukiai. Jos svarbios, visų pirma dėl saugumo. Tarkim, irklentes paplūdimyje visada reikia laikyti tik užverstas, kad einantys pro šalį nesusižeistų. Negalima plaukioti ten, kur yra besimaudančių žmonių.
Kaip išsirinkti?
Dažna pradedančiųjų klaida, anot Karolio, yra ta, kad jie nusiperka banglentę ir bando su ja plaukioti ežeruose. „Jos visiškai tam nepritaikytos, yra mažesnės, neišlaiko pusiausvyros, su jomis sunkiau manevruoti“, – sako jis. Irklenčių yra dviejų rūšių – tradicinės kietosios ir pripučiamosios. Laisvalaikio pramogoms labiausiai tinka pastarosios, nes jos patogesnės, lengviau transportuojamos, nepripūstos telpa į lagaminą. Tik ar lengva tokia plaukti? „Kokybiškos pripučiamosios irklentės niekuo nenusileidžia kietosioms, – tvirtina instruktorius. – Be to, yra „atlaidesnės“, kai krenti, tad labiau tinka pradedantiesiems.“ Pripučiamųjų irklenčių taip pat yra įvairių. Pradedantiesiems tinkamiausios universalios „All around“ lentos. Jos platesnės, manevringos, ant jų lengviau balansuoti. Pramokus technikos, lentą galima rinktis pagal veiklos sritį. Norintiesiems dalyvauti varžybose tinkamiausia yra sportinė. Šia lengviau išvystomas didelis greitis, ji siauresnė, bet ne tokia manevringa kaip universali.
Plaukioti didesniuose vandenyse, tarkim, mariose, reikėtų rinktis ilgesnę tūrinę lentą. Bangoms gaudyti tinkamiausia banglentės tipo.
Kitas būtinas atributas – irklas. Jį irgi renkamasi pagal paskirtį. Universaliausi ir pigiausi yra aliumininiai, bet tokie greičiau skęsta. Ilgiau plūduriuoja aptraukti specialia medžiaga. Stiklo pluošto – lengvesni, lankstesni, vidutinio brangumo. Anglies pluošto – brangūs, tačiau lengvi ir patvarūs. Kietesni, nelankstūs irklai labiau tinka lenktynėms, nes leidžia atlikti stipresnius yrius, lankstūs – bangoms gaudyti, vidutinio kietumo – ramiai paplaukioti.
Šiuo sportu gali užsiimti ir 8-erių metų vaikai, ir 90-mečiai. Nereikia gero fizinio pasirengimo.
Trečias svarbus dalykas – saitas. Juo lenta pritvirtinama prie irkluotojo kojos. Taip ne tik saugiau, nes gelbėjimosi įrenginys toli nepabėga, bet ir patogiau. „Krentant inercijos jėgos paveikta irklentė gali nuskrieti vandens paviršiumi taip toli, kad teks ilgokai iki jos plaukti. Ką ir kalbėti apie jūrą ar upę, kur srovės pagriebta irklentė gali tapti nepavejama, – sako K. Pigaga. – Tas saitas nejuntamas, jo ilgis apskaičiuotas taip, kad netrukdytų plaukti, užlipti ant lentos.“ Vienokie saitai duodami plaukiant jūra, kitokie – ežeru. Tarkim, vidaus vandenyse naudojamas spiralinis saitas, toks neleidžia užsikabinti už kliūčių: medžių, rąstų, žolių. Plaukiant jūra, – ilgesnis, lygus saitas, kad būtų lengviau panerti po banga. „Saitai nėra skirti vien pradinukams, juos turėtų naudoti visi, net ir labai patyrę irkluotojai, – įsitikinęs Karolis. – Yra buvę skaudžių atvejų, kai neprisitvirtinę žmonės nuskendo. Tai, kad irklenčių sporto instruktoriai naudoja saitus, man yra vienas iš jų profesionalumo rodiklių, nes rūpinasi klientų gyvybe ir sveikata.“
Kas dar? Lyg ir nieko privaloma. Vasarą užtenka maudymosi kostiumo ir nuo saulės saugančių kremo, kepuraitės bei akinių. Jei norisi pratęsti sezoną, iki užšals vandens telkiniai, verta įsigyti hidrokostiumą. „Aš pats šiais metais irklenčių sezono taip ir nebuvau uždaręs. Plaukiojau visą žiemą pasisodinęs ant irklentės galo senį besmegenį. Su hidrokostiumu buvo visai nešalta, net, sakyčiau, karšta. Negalima to daryti tik plaukiant ledo lytims, kad nesusižeistum“, – pasakoja Karolis.
O kaip dėl gelbėjimosi liemenių? „Plaukiant upe šis drabužis reikalingas, ežere gali trukdyti užlipti ant lentos, jūroje, gaudant bangas, jo vilkėti negalima, nes trukdo panerti po banga, – paaiškina K. Pigaga. – Jei ant irklentės sodinate vaiką, jam reikėtų specialios liemenės su apykakle, kad galva visada liktų vandens paviršiuje. Ir su rankenėle nugaroje, kad vaiką būtų lengviau išgriebti.“ Beje, pasiimti su savimi galima ir šunį. Dažniausios pradedančiųjų klaidos pagal irklenčių instruktorių Karolį Pigagą.
* Jėgos naudojimas. Kuo geriau būsite įvaldę techniką, tuo mažiau reikės jėgos.
* Pagrindinis krūvis – rankų raumenims. Naudokite pilvo preso raumenis.
* Kūprinimasis. Laikykite nugarą tiesiai.
* Irklavimas išilgai visos lentos. Yriai turi būti užbaigiami ties koja.
* Stovėjimas tiesiomis kojomis, plačiai. Laikant kojas pečių plotyje, sulenktas per kelius, daug lengviau balansuoti.
* Žiūrėjimas į kojas. Žiūrėdami tiesiai lengviau balansuosite
* Irklavimas sulenktomis rankomis. Jei laikysite rankas beveik tiesiai, grybšnis bus veiksmingesnis.
* Irkluojama lyg plaukiant baidare, gulsčiu irklu. Irklas turi būti laikomas tiesiai, traukiamas šalia irklentės.
* Stovima irklentės priekyje arba gale. Stovėti reikia irklentės viduryje, ties nešti skirta rankena.
Irklenčių sporto mėgėja Gintarė Gurevičiūtė:
„Kadangi užsiimu ne viena vandens sporto šaka ir beveik visos jos susijusios su vienokiomis ar kitokiomis lentomis, išmokti plaukti irklente man nebuvo didelis iššūkis. Iškart atsistojau ir nuplaukiau. Žinoma, iš pradžių išklausiau kokių 5 minučių instruktažą, ką ir kaip daryti, kad neprarastum balanso. Girdėjau, kad daugumai tai puikiai pasiseka iš pirmo karto, tik labai retas sugeba nukristi į vandenį. Pirmasis įspūdis buvo nuostabus! Ypač smagu vasarą pajūry, kai nepučia vėjas, leidžiasi saulė... Romantiškesnio vaizdo turbūt nėra. Su irklente galima puikiai praleisti laiką ne tik pajūry ar prie ežero, bet net ir pačiame Vilniaus centre, plaukiant Neries upe. Labai rekomenduoju išbandyti tai kiekvienam. Nustebsite, kaip atrodo sostinė nuo upės. Irklentė – dinamiškesnė baidarės alternatyva. Neplaukioju ja dažnai, bet yra tekę tai daryti ir Lietuvoje, ir aplink Balio salas. Kartą plaukiojant Indonezijoje, prie Gilio salos, pradėjo taip stipriai pūsti vėjas, kad su draugu nesugebėjome grįžti atgal į jachtą, iš kurios buvome išplaukę, tad teko mus partempti kateriu. Plaukėme atgal įsikibę į virvę ir taip atradome dar vieną irklenčių panaudojimo būdą. Jausmas toks, tarsi skrietum banglente, tik daug kartų lengviau. Tąsyk buvome taip paskendę linksmybėse, kad net nepastebėjau, kaip pamečiau akinius.“
