Apie moterų kovą už lygias teises bei ne tik kino industrijoje egzistuojančią diskriminaciją kalbės ir šiandien prasidedančio 9-ojo žmogaus teisių kino festivalio „Nepatogus kinas“ specialioji programa „Moterys kuria kiną“. Joje – 6 talentingų režisierių filmai apie stiprias moteris.
Ką patiria sekso darbuotojos Čikagoje ir ko nepamirš mergaitės Kenijoje?
Festivalyje bus galima pamatyti tris amerikiečių režisierės Kim Longinotto dokumentinius filmus. „Sapnų gaudyklė“ pasakos apie Brendą Myers Powell, kuri dvidešimt penkerius metus buvo nuo narkotikų priklausoma prostitutė. Po vieno susitikimo su brutaliu klientu moteris atsipeikėjo ligoninėje ir nusprendė pakeisti savo gyvenimą. Šiandien ji yra vilties švyturys, teikiantis stiprybės ir šviesos šimtams moterų ir mergaičių, kurios nori pakeisti savo gyvenimus.
Antrasis filmas „Diena, kurios niekada nepamiršiu“ kalbės apie Kenijoje vis dar praktikuojamą moterų lyties organų apipjaustymą ir moteris, išdrįsusias nepaklūsti šiai tradicijai. Filmo herojės atvirai pasakos apie šią praktiką ir aiškins kultūrinę apipjaustymų reikšmę. Režisierė kuria sudėtingą polemikos portretą ir perteikia konfliktus, kurių dėka moteris žalojantys ritualai išliko iki šių laikų.
Trečiasis autorės darbas – „Kovingos tetos“ – pažvelgs į bebaimių ir ryžtingų moterų komandą, kuri siekia apsaugoti ir pasirūpinti apleistais ir išnaudojamais Durbano (Pietų Afrika) vaikais. Besistengdamos padėti patiems pažeidžiamiausiems, dažnai visiškoje socialinėje atskirtyje gyvenantiems vaikams, moterys kasdien kovoja prieš sistemą, korupciją bei godumą. Nepaisydamos net jų gyvenimus lydinčių asmeninių dramų.
Paslaptingi nusikaltimai ir karo aukų išpažintys
Meksikietės Lourdes Portillo „Dingusios merginos“ pasakos sukrečiančią istoriją apie Meksikos miestą Chuarezą, kur nuo 1993 metų daugiau nei 270 jaunų moterų buvo išprievartautos ir šaltakraujiškai nužudytos. Valdžios institucijos ignoruoja aukų šeimų prašymus ir nusikaltimai lieka neišspręsti.
Tačiau daugiausia nerimo kelia tai, kad akivaizdus teisėsaugos institucijų bendrininkavimas taip pat lieka neištirtas. Režisierė kuria poetišką ir paslaptingą filmą. Tačiau kartu tai – pavojingas teisėsaugos institucijų savivaliavimo, nusikalstamos veikos ir korupcijos tyrimas didžiausiame Meksikos pasienio mieste.
Režisierių Mandy Jacobson ir Karmen Jelincic filmas „Šaukiant šmėklas“ – intymi dviejų moterų istorija, kurioje prievartavimai Balkanų kare buvo kasdieniai kaip ir ginklai, kulkos bei bombos. Dvi vaikystės draugės mėgavosi moderniu moterų gyvenimu Bosnijoje ir Hercegovinoje, kol vieną dieną buvo uždarytos į Serbų administruojamą koncentracijos stovyklą Omarskos miestelyje.
Filmas liudija, kaip šių dviejų moterų išgyvenimo kova virsta į kovą už teisingumą, siekiant, kad moterų prievartavimai būtų įtraukti į karo nusikaltimų sąrašą.
12 tūkst. moterų galia
Ne vieną tarptautinį kino apdovanojimą pelniusi Deepa Dhanraj filme „Pažadinti teisingumą“ stebi moterų kovą už lygias teises Pietų Indijoje. Čia šeimų ginčai sprendžiami džamate, sudarytame tik iš vyrų ir grindžiamame islamo šarijos įstatymu. Moterims šiuose susirinkimuose dalyvauti yra draudžiama netgi norint apginti savo interesus.
Grupelė moterų, suvokdama tai kaip moterų teisių pažeidimą, 2004 m. įkūrė moterų džamatą, kuris netrukus tapo 12 tūkst. narių jungiančiu tinklu dvylikoje Indijos regionų. Filme atskleidžia, kaip moterų džamato bendruomenė ugdymu ir atkaklumu įgijo realią galią ir ėmė atstovauti moterų interesams.
9-asis žmogaus teisių kino festivalis „Nepatogus kinas“ vyks spalio 15 – lapkričio 8 dienomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Birštone ir Anykščiuose.
