Ištikimi Kalėdų mugių lankytojai žino sėkmingos kelionės receptą: būtina pasirinkti patogiausią kelionės būdą. Kaip žinome, gausiai apsipirkti Vokietijos miestuose yra vienas iš ten keliaujančių tikslų. Tad skrendantiems lėktuvu didžiausiu galvos skausmu tampa ribotas nemokamo bagažo kiekis ir ribotas mobilumas atvykus į vietą.
Kelią į užsienio muges pasirinkusiems sausuma per Lenkiją, nuotaiką gadina ilga, ištvermės tiek vairuotojui, tiek vykstantiems kartu, reikalaujanti kelionė. Dėl minėtų priežasčių, vis dažniau lietuviai skrydį ar savarankišką kelionę automobiliu iškeičia į kelionę laivu. Ji, pasak pašnekovų, yra puikus pramogų ir poilsio derinys.
Pateikiame naudingus patarimus ir pasakojimus apie įspūdžius laive – iš jau ne kartą keltu plaukusių lietuvių. Jie vyko iš Klaipėdos į Šiaurės Vokietijos uostą Kylį.
Architektas Ignas Butkauskas įsitikinęs: nors plaukimas į Kylį trunka 21 valandą, tačiau jo metu neabejotinas privalumas prieš kitas transporto priemones yra užtikrinto poilsio galimybė. Kajutėse galima ilsėtis, miegoti, skaityti ar, kaip sako dažnas keltų keleivis Ignas: „kaupti jėgas apsipirkinėjimui ir kitoms Kalėdų mugių pramogoms“.
Nesunkiai apsispręsti, kokį keliavimo būdą pasirinkti, padeda ir tai, kad plaukiant keltu kartu vyksta is jūsų automobilis, kuriuo Europos miestuose galėsite išmaišyti norimus maršrutus. Atvykęs į uostą, kiekvienas jaučiasi pailsėjęs, sotus, išsimiegojęs, nors jau yra „įveikęs“ net 1000 km ir gali saugiai tęsti savo kelionę toliau vis dar su pilnu baku kuro, įpilto lietuviškomis kainomis.
„Kalėdines dovanas visada perku svetur, būna, kad po apsipirkinėjimo Vokietijoje į namus parsivežu naują televizorių ar kitą daiktą. Todėl visada vykstu keltu, pasiimdamas kartu ir automobilį, kad galėčiau prisikrauti bagažo kiek telpa. Negaliu net pagalvoti, jei po pramogų ir sekinančio maratono po parduotuves dar reikėtų vairuoti apie 1200 km iki namų“, – sakė I. Butkauskas.
Tiesa, pašnekovas save vadina romantiku ir jam ilsėtis patinka regint gamtos peizažus ar jūros vandens purslus. Būtent dėl tos priežasties dažniausiai jis renkasi kajutę su langu. Tačiau būta kartų, kada jis nakvojo keturvietėje be lango ir liukso klasės kajutėse.
„Pasirinkimas nakvoti liukso klasės kajutėje nudžiugino mano sužadėtinę, nes pasijutome kaip viešbutyje – erdvu, šviesu ir švaru, o svarbiausia – plati ir patogi dvigulė lova. Pailsėjome geriau nei savo miegamajame, nėra ko lyginti su automobilio sėdyne“, – sakė pašnekovas.
Jo mylimoji Laura pasakojo, kad skrendant lėktuvu ar vykstant automobiliu, tėra vienintelis tikslas – greičiau pasiekti miestą, kuriame kelioms dienoms įsikuri, atsipalaiduoji ir atostogauji.
Plaukiant keltu – tos atostogos prasideda anksčiau, nes gali išsimiegoti, nusiprausti, persirengti, vaikščioti ar net kelto denyje grožėtis jūroje paskendančiais saulėlydžiais.
„Tas momentas, kada išeini ant denio, matai jūrą ir saulę yra pats maloniausias, nesvarbu, kad ir vėjas pučia, atrodo, visa galva išsivalo nuo nereikalingų minčių ar nuovargio“, – sakė mergina.
Vykstant automobiliu Laurą ypač erzindavo tai, kad kas kartą išalkus, tekdavo stabtelti ir pasitenkinti maistu degalinėse ar pakelės kavinėse, kuriose maisto pasirinkimas itin mažas.
„Keliaudamas keltu, atvirkščiai, gali neišsimušti iš savo įpasto rėžimo, pusryčių, vakarienės, kadangi jame siūlomas Savitarnos restoranas švediško stalo principu, gali sveikai pavalgyti, neapsunkindamas savo skrandžio neaiškiais produktais“, – patirtimi dalinosi mergina.
Tiesa, ji ne kartą iš aplinkinių girdėjo klausimą apie tai, ar laikas laive neprailgsta ir neatsibosta.
„Kaip gali pabosti tai, kas tave atpalaiduoja ir ramina, pavyzdžiui, miegoti į kajutę neskubame, nes daug mieliau vakaroti su vyno taure laivo restorane stebint saulėlydį ir visą jūros peizažą“, – atsiminimus pasakojo pašnekovė.
Išeitis keliaujantiems su vaikais
Turintys vaikų sutiks, kad keliauti su mažamečiais yra nelengva užduotis. Artėjant šventėms, ne viena šeima svajoja nuvykti į užsienio Kalėdų muges, kuriose su vaikais atranda tikrą pasaką. Tačiau, kaip pasiekti tokį tikslą, nepavargstant patiems ir mažiesiems – dažnam yra tikras galvos skausmas.
Trijų vaikų mama Inga Kazlauskienė pasakojo, kad anksčiau rinkdavosi skrydžius lėktuvu. Tačiau jau antrus metus ji rado patogesnį būdą.
„Skrydis trunka kelias valandas, sutinku, kad toks keliavimo būdas padeda pasiekti Europos šalį greičiau, bet, mažiesiems tokia kelionė per sunki. Pirmiausia, jie ypač jautriai reaguoja į kintantį slėgį. Antra, jie lėktuve neturi erdvės, kurioje galėtų judėti, žaisti. Vykdami keltu jie nepavargsta, bet kada galiu juos užmigdyti, galiausiai, viską vainikuoja esantis vaikų kambarys, kuriame jie pageidauja leisti valandų valandas, kartodami, kad visas laivas yra pramogų šalis, o jie yra mažieji piratai“, – juokėsi moteris, primindama, kad sušilusius vaikus ypač patogu nuprausti kajutėse esančiuose dušuose.
Per tą laiką, kol vaikai žaidžia, ji gali nevaržomai skirti laiko sau ir susipažinti su kosmetikos naujienomis kelto parduotuvėse. Jose kai kurių kvepalų ir kitų veido ar kūno odos priežiūros priemonių kainos yra gerokai mažesnės negu prekybos centruose.
„Ramu keliauti, kai žinai, kad prireikus skubiai gali įsigyti kokią higienos priemonę sau ar vaikams“, – sakė I. Kazlauskienė.
Pasiekusi keltu Kylį, moteris automobiliu su atžalomis vyksta į Hamburgą. Šis, pasak pašnekovės, Kalėdoms būna pasipuošęs labiausiai. Be to, įtakos turi ir tai, kad jame gyvena giminaičiai, su kuriais visi leidžia laiką mugėse. Tiesa, dažnai taip keliaujanti moteris informavo, kad nuo Kylio uosto patogu pasiekti ne tik Hamburgą, iki kurio tik 100 km, bet ir kitus Europos didmiesčius, tarkim, iki Berlyno lieka 350 km, iki Kelno – 500 km, iki Amsterdamo – 550 km.
Besidomintys kelione laivu turėtų atkreipti dėmesį ir į kitą privalumą: galimybę kartu pasiimti augintį. Mylimas gyvūnas gali keliauti kartu su šeimininku specialioje kajutėje arba gali būti paliekamas šeimininkų automobilyje ir lankomas kelionės keltu metu.
