Šiųmečių „Žiemos ekranų“ retrospektyva yra kiek netradicinė. Paprastai festivalis žiūrovus kviečia susipažinti su vieno ar kito režisieriaus kūryba ar pasigrožėti skirtingais talentingų aktorių vaidmenimis. Šiemet retrospektyvos programa turi savo temą. Festivalio rengėjai žiūrovus kviečia išvysti, kaip kino ekranuose atgyja pamėgtų knygų pasakojamos istorijos. Iš viso rodomos aštuonių literatūros kūrinių ekranizacijos. Ekrane atgyja tiek XX a. žinomų rašytojų romanai, tiek jau klasika tapę literatūros kūriniai.
XIX amžiaus meilės dramos narpliojamos dviejuose festivalio filmuose. Erico Rohmero „Markizėje iš O“ (pranc. k. „La Marquise d‘O“, 1976 m.) ir Benoît Jacqout „Adolfe“ (pranc. „Adolphe“, 2002 m.). Heinricho von Kleisto kūrinio „Markizė iš O“ ekranizacijoje pasakojama apie Italijos mieste gyvenančią jauną našlę ir jos ryšį su rusų karininku. Sužinojusi, kad šis romantinis ryšys neapsiėjo be pasekmių, markizės šeima, siekdama išvengti skandalo, jaunąją moterį atstumia. O Bejamino Constanto romaną „Adolfas“ į kino ekraną perkėlęs B. Jacqout rodo jausmingą nerūpestingo jaunuolio Adolfo ir trisdešimtmetės gražuolės Eleonoros meilės istoriją.
Šiame filme vaidina Isabelle Adjani ir Stanislas Merharas. Abiejuose filmuose pasakojama apie žmonių santykius tokiu laikotarpiu, kai viešoji nuomonė buvo labai svarbi ir netgi galėjo juos sugriauti. Tai buvo romantiškas ir kartu negailestingas metas, kai asmeninę laimę ir žmoniškumą neretai tekdavo paaukoti, kad nesuterštum savo gero vardo.
Tiesa, ne mažesnes meilės audras, dramas ir intrigas galima išvysti ir Roberto Bressono režisuotame filme „Bulonės miško damos“ (pranc. „Les dames de Bois du Boulogne“, 1945 m.). Gražuolė Elena mirtinai įsižeidžia, kad ją paliko mylimasis Žanas, ir nusprendžia atkeršyti. Jiedu kartais susitinka, ir Elena sumano suvesti Žaną su Anjese – kabareto šokėja, mergina, nuomojama turtingųjų vakarėliams. Elena viską tvirtai laiko savo rankose ir manipuliuoja tiek nieko neįtariančiu ir jos gera valia pasitikinčiu Žanu, tiek finansiškai nuo jos priklausančia Anjese bei šios mama. Filmas sukurtas pagal Denis Diderot romano „Žakas Fatalistas“ ištrauką.
„Bulonės miško damos“
Filmą „Bulonės miško damos“ sausio 29 d. 21 val. kino centre „Skalvija“ pristatys Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje ponas Philippe Jeantaud.
Paslaptis bando nuslėpti ir kitų dviejų retrospektyvos filmų personažai. Tai pagrindinė Claude‘o Chabrolio filmo „Ceremonija“ (pranc. „La cérémonie“, 1995 m.; jis pastatytas pagal Ruth Rendell romaną „A Judgement in Stone“, dar vienas rižisieriaus įkvėpimo šaltinis buvo Jeano Genêt pjesė „Tarnaitės“) veikėja Sofi, kurią vaidina Sandrine Bonnaire. Sofi įsidarbina kambarine turtingos poros namuose. Ji gerai atlieka savo pareigas, niekuo nesiskundžia, vis dėlto šeimininkai jaučia, kad mnergina yra truputį keistoka. Tyli ir bendrauti nelinkusi Sofi turi kruopščiai slepiamą paslaptį, dėl kurios jai labai gėda – ji nemoka skaityti. Filme taip pat išvysime kitą garsią prancūzų aktorę Isabelle Huppert, vaidinančią paštininkę Žaną, ir tuomet dar visai jaunutę Virginie Ledoyen.
Stéphane'o Brizé į ekraną perkeltos „Panelės Šambon“ (pranc. „Mademoiselle Chambon“) personažų drama niekuo nenusileidžia XIX a. amžiaus romantinėms tragedijoms. Panelė Šambon, kurią vaidina Sandrine Kiberlain, atvyksta į nedidelį miestelį dirbti mokytoja. Čia ji susipažįsta su statybininku Žanu (aktorius Vincentas Lindonas), šis yra vieno iš jos auklėtinių tėvas. Pamažu tarp mažakalbio vyro, iki šiol gyvenime viską dariusio teisingai, ir jaunos mokytojos ima megztis ryšys, o ilgainiui perauga į daug stipresnį jausmą. Pasipriešinti ištikusiai aistrai herojai nesugeba, bet šie santykiai abiem yra pražūtingi. Šis filmas – tai Erico Holderio romano ekranizacija.
Pakeliauti pakvies du retrospektyvos filmai. Belgų režisierė Chantal Akerman filme „Almayerio kvailystė“ (pranc. „La folie Almayer“, 2011 m.; pastatytas pagal Josepho Conrado romaną) nudangins į Pietryčių Aziją. Pasidavęs svajonei apie turtus, čia yra atsidūręs europietis Almajeris. Vis dėlto jis nusprendžia dukrą išgabenti į civilizuotą pasaulį, suteikti tinkamą išsilavinimą. Mišrios kilmės mergaitė, laisva užaugusi prie neramios upės kranto, lengvai tam nepasiduoda. „Almajerio kvailystė“ – tai vienas paskutinių režisierės C. Akerman sukurtų filmų.
Į kelionę patrauks ir „Vilos Amalijos“ (pranc. „Villa Amalya“, 2008 m.) pagrindinė veikėja Ana, ją vaidina Isabelle Huppert. Šis filmas – tai odė laisvei, pasiryžimui keistis ir pradėti gyvenimą iš naujo. Ana pagauna, kad jos mylimasis Tomas jai neištikimas, ir nusprendžia viską palikti. Parduoda butą, atsikrato visų daiktų, uždaro banko sąskaitą, išmeta mobilųjį telefoną, palieka Tomą ir... išvyksta į kelionę po Europą. Iš ankstesnio pasaulio leika tik ryšys su mokyklos laikų draugu Žoržu. Vieną dieną mergina randa tai, ko ieškojo, – savo svajonių namą vilą „Amalij“. Šis filmas – tai 2006 m. parašytos Pascalio Quingardo knygos ekranizacija.
Galiausiai retrospektyvos programą vainikuoja ypatingos fantazijos ir estetikos perlas – Michaelio Gondry „Gėlėti sapnai“ (pranc. „L‘écume des jours“). Šis filmas stebina vizualumu ir poetika, drąsiais fantazijos žaidimais ir ryškiomis spalvomis. Tai pasakojimas apie meilę, kuriai tenka įveikti visus etapus – tiek skrajojimą ant lengvų debesėlių oranžiniame danguje, tiek pilkas nevilties akimirkas. Šioje rašytojo Boriso Viano romano „Dienų puta“ ekranizacijoje vaidina žiūrovams gerai pažįstami ir mėgstami prancūzų aktoriai Audrey Tautou („Amelija iš Monmartro“ / „Le Fabuleux destin d‘Amelie Poulain“, 2001 m.) ir charizmatiškasis Romainas Duris („Nauja draugė“ / „Une nouvelle Amie“, 2014 m.).
Verta prisiminti vienos leidyklos šūkį, kad tik geriausios knygos tampa filmais, ir patiems tuo įsitikinti renkantis „Žiemos ekranų“ retrospektyvos programos filmus.
