„Marčela“ – kaip išgyventi dukters mirtį
Čekoslovakijoje buvo atliekamas tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti, kiek šalyje yra sėkmingų santuokų. Tai paskatino Heleną Třeštíkovą 1987 m. pradėti kurti ciklą „Vedybiniai etiudai“ („Manzelské etudy“) apie šešių susituokusių porų gyvenimą. Paprasta, plačiai besišypsanti, kantri muziką mėgstanti Marčela buvo viena iš ką tik ištekėjusių merginų. Pirmosios ciklo serijos buvo filmuojamos šešerius metus. Po dvidešimties metų Helena ėmėsi tęsinio. Filmuojant ciklą „Vedybiniai etiudai. Po 20 metų“ („Manzelské etudy po dvaceti letech“), Marčelos gyvenime atsitiko nelaimė – staiga mįslingomis aplinkybėmis mirė dukra. Marčela į gyvenimą kabinosi dėl antro vaiko – psichiškai neįgalaus sūnaus. Ilgainiui moteris taip išseko psichologiškai, kad ėmė galvoti apie savižudybę. Kadangi šis ciklas rodytas per televiziją, žmonės moteriai ėmė siųsti pinigus, palaikė rašydami laiškus. Galiausiai Marčela įsigijo butą, susirado naują darbą. Šiuo metu ji gyvena tikėdama šviesesne ateitimi. Helena iš viso šią moterį stebėjo 36-erius metus ir iš visos nufilmuotos medžiagos sukūrė atskirą pilnametražį dokumentinį filmą.
„Renė“ – nuo kalėjimo iki rašytojo
Po Aksominės revoliucijos, 1989 m., H. Třeštíkova pradėjo filmuoti kalinčius jaunus nusikaltėlius. Vienas jų buvo Renė. Režisierė sekė jo gyvenimo ritmą beveik 20 metų – didžiąją dalį kalėjimuose, tik retkarčiais – laisvėje. Per šį laikotarpį keitėsi socialinė santvarka, režimai ir valdžios, visa tai transliuota per kalėjimo celėje esantį televizorių. Filme rodoma, kaip visus šiuos įvykius komentuoja Renė, o prieštaringus ir permainingus jo santykius su režisiere atskleidžia jo rašyti ir skaitomi laiškai. Šioje juostoje Helena yra tarsi antrasis filmo personažas. Renė, kuriam režisierė padeda tapti populiariu rašytoju, pasirodo besąs lygus, tačiau sudėtingas partneris. Jis griežtai reikalauja dėmesio ir nuolat abejoja savo ir režisierės santykiais, o šie tęsiasi net jam apiplėšus Helenos butą ir pavogus filmavimo kamerą. H. Třeštíkova filmuoja Renė iki šiol. „Renė pasikeitė, jis dabar gyvena padorų gyvenimą – turi nuolatinį darbą ir gražią šeimą. Viliuosi, kad mūsų filmavimas jam padėjo“, – pažymi garsi čekų dokumentinio kino kūrėja. 2008 m. filmas „Renė“ buvo išrinktas geriausiu dokumentiniu filmu Europos kino apdovanojimuose.
„Katka“ – ar įmanoma išsivaduoti iš narkotikų
H. Třeštíkova Katką sutiko priklausomybės ligų centre 1996-aisiais, filmuodama ciklą „Moterys tūkstantmečių sandūroje“ („Zeny na prelomu tisíciletí“). 19-metė mergina čia bandė įveikti priklausomybę nuo narkotikų, vildamasi grįžti į normalų gyvenimą – turėti vaikiną ir sukurti šeimą. Pirmas filmas „Spąstai“ apie šią nuo 15-os metų narkotikus vartojančią heroję ekranuose pasirodė 2001 m., o antrasis „Katka“ – 2010 m. iš 13-ka metų fiksuotos medžiagos. Per tą laiką Katkos gyvenimas byra ir eižėja: norėdama prasimanyti pinigų, ji vagiliauja, verčiasi prostitucija. Fiziškai ir psichologiškai palūžusios herojės istoriją tik retkarčiais nušviečia viltis ir pažadai pradėti kitokį gyvenimą. Ir nors Katkos troškimas išsivaduoti iš priklausomybės nuoširdus, narkotikai už jį yra stipresni. Šios čekės gyvenimas pasiekia kulminaciją, kai, būdama 30-ies, ji neplanuotai pastoja. Ar užsimezgus gyvybei ir artėjant naujam gyvenimo etapui – motinystei – moteriai pakaks jėgų pasikeisti? Mes veikiausiai sulauksime Katkos istorijos tęsinio, nes Helena moterį filmuoja iki šiol.
„Pasmerktas grožis“ – aktorės Lidos Baroovos tragiškas likimas
Prahoje gimusią išskirtinio grožio ir talento čekų aktorė Lidą Baroovą kino profesionalai pastebėjo, kai jai buvo 17-a. Merginai nutarus susieti savo gyvenimą su Vokietija, prasidėjo didieji jos gyvenimo kataklizmai. Lidos nelaimei, jai ėmė simpatizuoti Adolfas Hitleris ir nacių propagandos ministras Paulas Josephas Goebbelsas. Aktorė tapo pastarojo meiluže. Kai Hitleris savo pavaldiniui neformaliai patarė nutraukti su Lida santykius (dėl valstybinių ir asmeninių interesų nesuderinamumo), aktorė ministrui ėmė patarinėti žydų susidorojimo klausimais. Dokumentų, įrodančių, kad ši moteris patiko ir Hitleriui, nėra, bet Lida yra sakiusi: „Esu laiminga, kad Vokietijoje likimas man pamėtėjo Goebbelsą, nes galėjo būti kur kas blogiau – jei būtų suvedęs su Hitleriu.“ H. Třeštíkovos susitikimas su šia aktore buvo ir įtemptas, ir atviras, ir pakilus, ir slogus. Filmavimo grupė pirmiausia užsitraukė žvaigždės nemalonę, nes vėlavo į susitikimą. Nors komanda stengėsi paaiškinti, kad taip atsitiko dėl nepalankių oro sąlygų, L. Baroova apie tai nenorėjo nė girdėti – užtrenkė duris, nors kūrėjai atvyko su puokšte gėlių ir buteliu „Becherovkos“. Režisierė prisimena, kad kitą dieną garsioji aktorė buvo surūgusi, pikta, jos nuotaika vis keitėsi – Lida daug gėrė. Ir darė tai nesidrovėdama, nesislėpdama nuo kameros. Atrodė vieniša ir prislėgta. „L. Baroovos paskutinis vyras buvo austras ginekologas Kurtas Lundwallas. Jie susipažino Lindai iš Vokietijos emigravus į Austriją. Kurtas buvo neturtingas, sirgo, tačiau tik iš jo ši moteris sulaukė meilės ir supratimo. Kai filmavome, aktorė gyveno viena – vyras jau seniai miręs, – prisimena režisierė. – Buvo keista matyti moterį, po kurios kojomis kadaise krito pasaulis, tokią vienišą. Ji neturėjo vaikų, galbūt ir todėl jos gyvenimas buvo absoliuti tuštuma.“
Filme atvira aktorės išpažintis nuspalvinti archyvine medžiaga ir žymiausių filmų, kuriuose vaidina Lida Baroova, ištraukomis.
…....................
H. Třeštíkovos filmų herojų istorijos siejasi su „Skalvijos“ galerijoje veikiančios fotografijų, koliažų, sukurtų iš medžiagų, rastų Vilniaus gatvėse, autoriumi Andrejumi Kibisovu. Paskutiniu metu šiam menininkui ne kartą teko keisti pastogę, keltis iš vieno apleisto pastato į kitą. Parodos autorius sostinėse gatvėse yra žinomas pravarde „Manach“ (liet. vienuolis). „Kai buvau vaikas, viską nešiojausi savo kuprinėje. Vienuolis viską, visus savo daiktus nešasi su savimi. Ir man taip yra“, – sako A. Kibisovas.
Tai yra pirmoji personalinė šio autoriaus kūrybos paroda. Jos pristatymas yra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos meno projekto „Padainuok man labanakt“ (angl. Sing me to Sleep) renginių programos dalis. Projekte dalyvaujantys asmenys patiria skurdą ir benamystę, kartu su profesionaliais menininkai užsiima įvairia kūrybine veikla. Vėliau jų kūriniai pristatomi parodose.
„Skalvijos“ galerijoje pristatoma A. Kibisovo paroda truks iki spalio 5 d.
