1. Prieš 497 metus, 1519 metų rugsėjo 20 dieną, penki laivai su 265 žmonių komanda ir 70 patrankų paliko Ispaniją. Jie ieškojo kažkokių „Prieskonių salų“, o surado tai, apie ką nuspėjo dar senovės graikai – kad mūsų planeta yra rutulio formos. Ekspedicijai vadovavo portugalas Fernano de Magalhaesas. Beje, geriau žinomas ispaniškas jo vardo variantas – Fernando de Magellanes arba Fernando Magelanas.
Šį žygį vėliau pavadins pačiu sėkmingiausiu. Taip, į uostą sugrįžo vos vienas iš penkių laivų, o ir jame buvo tik aštuoniolika žmonių. Užtat prieskoniai, sutalpinti į laivą, davė daugiau kaip 2000 procentų pelną. Jo nejaudino nei maištai laivuose, nei siaubingas badas, kai jūreiviai valgė miltus perpus su kirmėlėmis ir medžiojo laive gyvenančias žiurkes, nei pilietinis karas Maktano saloje, kur F. Magelanas „mirė jūros pakrantėje, pridengdamas atsitraukiančius draugus“, kaip vėliau rašė ekspedicijos istoriografas.
2. Įsipjovėte į pirštą? Skubiai jodo! O iš kur jis atsirado? Pasirodo, tai taip pat atsitiktinumas. 1811 metais Prancūzijos salietros gamintojas chemikas Bernardas Courtois susidomėjo, kaip iš dumblių išgauti sodą. Jis prisipirko dumblių, supjaustė juos, išgarino, pakepino. Gavosi pelenai. Jie buvo suberti į kolbą. Kitame inde ant laboratorijos stalo buvo sieros rūgšties tirpalas. Ant eksperimentatoriaus peties sėdėjo jo numylėtinis katinas. Štai būtent katinui, jei jau visiškai sąžiningai, ir priklauso jodo atradimo garbė. Jis, ar tai išsigandęs kažko, ar pradėjęs vytis musę, šoko nuo šeimininko peties ant stalo ir nuvertė kelias kolbas. Jų turinys susimaišė ir pasirodė violetiniai garai, kurie vėliau nusėdo gražiais kristalais. Tai ir buvo jodas.
3. Retai kada rusų nuopelnai pripažįstami Vakaruose. Tačiau juk būtent garsusis jūrininkas Jamesas Cookas reikalavo sąsiaurį tarp Čiukotkos ir Aliaskos pavadinti Beringo vardu. Tarnaudamas Rusijoje danas Vitusas Johassenas Beringas iš tikrųjų gavo užduotį ieškoti jūrų kelio į Kiniją. Ir, žinoma, nerado. Užtat, panašiai kaip ir Kolumbas, atrado Ameriką. Tiesa, iš kitos pusės – iš rytų. Jo ekspedicija atrado Aliaską ir Aleutų salas. Pats V. J. Beringas žuvo, tačiau reikia pripažinti, kad danas rūpinosi savo eiliniais. Iš 75 žmonių namo grįžo 46.
4. Britų chemikas Alexanderis Flemingas tyrinėjo gripo prigimtį arba, kaip tada sakė, „infliuencus“. Indelių su bakterijų ir virusų pavyzdžiais jis neplovė, todėl ant jo stalo kasdien prisikaupdavo trys ar keturios dešimtys indų. Kartą mokslininkas išvažiavo į komandiruotę. Londone per tą laiką atšilo, paskui atšalo, tada vėl atšilo – buvo idealios sąlygos bakterijoms ir pelėsiui veistis. Grįžęs prie savo užversto stalo A. Flemingas pamatė, kad viename iš puodelių pelėsis visiškai sunaikino stafilokoko bakterijas. Šis pelėsis vėliau tapo penicilinu, kuris išgelbėjo milijonų žmonių gyvybes ir tapo šiuolaikinių antibiotikų pirmtaku.
5. „Jis ėjo į Odesą, o išėjo į Chersoną“, – pasakojama dainoje apie jūreivį Železniaką. Kažkas panašaus nutiko ir su Didžiųjų geografinių atradimų epochos garsiausiu veikėju Kristupu Kolumbu. „Ketinu pirmiausia plaukti į Cipango, paskui Kchatai, o tada į Indiją“, – rašė K. Kolumbas Ispanijos karaliui, Cipango vadindamas Japoniją, o Kchatai – Kiniją. Tačiau per du mėnesius trukusią kelionę buvo atrastos Tortugos, Kubos ir Haičio salos – kitaip tariant, Amerika. K. Kolumbas užsispyrusiai tai vadino Indija, o salų ir kontinento gyventojus – indėnais. Šis pavadinimas prigijo. O štai pavadinimą visam Naujajam Pasauliui davė jau kitas žmogus – avantiūristas ir sukčius pavarde Vespucci. Jo gi vardas Amerigo.
6. Skaidrių permatomų vaisinių ledinukų pavadinimas viliojantis – „landrinas“. Nuo jo dvelkia ne tik saldumu, bet ir kažkokiu prancūzišku rafinuotumu. Iš tikrųjų tai speiguota Tverė. Firmos įkūrėjas ir viliojančio pavadinimo autorius – Tverės valstietis Fiodoras Landrinas, gavęs pavardę-pravardę nuo Landros upelio. Kaip pasakoja Vladimiras Giliarovskis, Fiodoras, realizuojantis savo ledinukus garsiajam gastronominių parduotuvių savininkui Jelisejevui, išvakarėse išgėrė ir pamiršo suvynioti ledinukus į popierėlius. Jų iš jo nepriėmė. Ir jis, karčiai pravirkęs, atsisėdo gatvėje. Taip išėjo, kad priešais buvo mergaičių gimnazija. Panelės išgraibstė įvairiaspalvius karamelinius saldainius ir paprašė ateiti dar kartą.
