Keliautojų diarėja - dažnas tuštinimasis neįprastai skystos konsistencijos išmatomis - dažniausias susirgimas kelionėse, ypatingai keliaujant į šalis Lotynų Amerikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje – visos jos priskiriamos didelei susirgimo rizikai.

Ypatingai padidinta riziką turi keliautojai, kurie serga cukriniu diabetu, virškinimo trakto lėtinėmis ligomis ir turintys nusilpusį imunitetą dėl gretutinių ligų ar vartojamų vaistų. Pirminis užsikrėtimo šaltinis yra pavojingais mikroorganizmais ar jų toksinais užkrėstas maistas ir vanduo.

Daugumai susirgusiųjų diarėja pasireiškia staiga. Viduriuoti pradedama, kai mikroorganizmai ar jų toksinai sudirgina žarnyno gleivinę. Sudirgintas žarnynas tampa labai aktyvus, nereguliariai ir neįprastai dažnai susitraukinėja. Be pagrindinio diarėjos požymio dažnai pasireiškia ir apetito netekimas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, karščiavimas, dehidratacija.

80 % kelioninių diarėjų yra bakterinės kilmės, pagrindiniai sukėlėjai yra bakterijos (pvz. Esherichia coli, Shigella, Salmonella, Vibrio cholerae). Kita dalį diarėjų sukelia virusai (pvz. virusiniai hepatitai A ir E, Rotavirusas) ir pirmuonys (pvz. Gardia lamblia, Cryptosporidium parvum, Entamoeba histolytica ir Cyclospora).

Kaip apsisaugoti?

Rankų higiena: plaukite rankas dažnai ir visada prieš liečiant maistą ar prieš valgį. Pavojingi mikroorganizmai yra dirvožemyje, vandenyje ir ant nešvarių rankų. Žmogus nenusiplovęs rankų gali užkrėsti maistą pavojingais mikroorganizmais jį laikant ar gaminant. Jei apsilankėte maisto parduotuvėje ir lietėte žalius produktus, ypatingai žalią mėsą, grįžę būtinai nusiplaukite rankas vandeniu ir muilu. Venkite liesti gyvus gyvūnus, skirtus maistui, nes jie gali perduoti infekcines ligas.

Atskirkite maistą: jei pirksite maistą iš gatvės turgaviečių ar atvirų užkandinių, būkite tikri, kad termiškai apdorotas maistas yra atskirtas nuo žalio, išskyrus vaisius ir daržoves, kuriuos visada galima ir patartina nulupti prieš vartojant. Rizikingas maistas laikomas tas, kuris neapdorotas termiškai pvz. žali ar nepilnai išvirti kiaušiniai, savos gamybos majonezas, padažai ir įvairūs desertai. Šiuose produktuose lengvai gali daugintis bakterijos ir jei šie produktai laikomi kartu su virtais, yra tikimybė, kad ir maistas apdorotas termiškai taps užkrėstas ir nesaugus vartoti.

Maisto apdorojimas: geriausia valgyti maistą, kuris yra termiškai apdorotas ir yra pilnai išvirtas ar iškeptas. Rekomenduojama vengti žalių jūros gėrybių, paukštienos, kurios vidus yra raudonas ar mėsos sultys yra rausvos spalvos ir maltos mėsos patiekalus, kurie nėra pakankamai iškepę. Pavojingi mikroorganizmai yra sunaikinami teisingai gaminant valgį, tai yra termiškai apdorojant ir palaikant ne mažiau kaip 60º C temperatūrą.

Ledai, geriamasis vanduo, ledo kubeliai ir nevirintas pienas taip pat gali būti užkrėsti pavojingais mikroorganizmais ar cheminėmis medžiagomis, jei šie produktai padaryti iš užkrėstų ingredientų. Jeigu abejojate jų saugumu, venkite jų. Nulupkite visus vaisius ir daržoves, jei juos valgote žalius. Venkite tokių, kurių žievelė yra pažeista, nes toksiniai chemikalai gali susiformuoti dėl pažeisto ar supelijusio maisto. Žalios lapinės daržovės gali būti užkrėstos mikroorganizmais, kuriuos sunku pašalinti. Jei abejojate, dėl šių daržovių higieninių sąlygų, venkite jų.

Stiprinkite imunitetą: sveikai maitinkitės, užtikrinkite, kad organizmui pakanka visų reikalingų medžiagų. Svarbų vaidmenį vaidina vitaminai ir gerosios laktobakterijos bei bifidobakterijos, kurios saugo nuo bakterijų ir virusų sukelto viduriavimo, nes yra infekcijų sukėlėjų antagonistai. Jos gerina maisto virškinimą ir jo įsisavinimą, skaido laktozę, kai žmogus jos netoleruoja, taip pat mažina pilvo pūtimą, stiprina imunitetą, aktyvindamos antikūnių gamybą ir ląstelinį imuninį atsaką.

Ką daryti, jei susirgote?

Jai jau susirgote, pats svarbiausias dalykas yra išvengti dehidratacijos. Organizmo dehidratacija – didelio kiekio vandens praradimas, dėl ko sutrinka organizmo gyvybinė veikla. Todėl itin svarbu tokios baigties išvengti, ypač keliaujant kur vyrauja karštas klimatas. Organizmo dehidratacija ypatingai pavojinga vaikams. Jei pastebėjote, kad vaikas neramus, irzlesnis nei paprastai, pastoviai yra ištroškęs, oda drėgna, akys atrodo įkritusios, galima įtarti progresuojančią dehidrataciją ir reiktų kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą.

Gerkite daug saugaus vandens: virinto, dezinfekuoto, silpnos arbatos, venkite gėrimų, kurie išstumia vandenį iš organizmo: kavos, saldžių gėrimų, alkoholio.

Dauguma susirgimo atvejų baigiasi per 1-2 dienas be gydymo, bet kai kuriems tęsiasi iki savaitės ir ilgiau. Jei keliautojams diarėja užsitęsė ir viduriuojama 3 ir daugiau kartų per 8 val. bei kartu pasireiškia kiti simptomai (pykinimas, pilvo spazmai, karščiavimas ir/arba kraujavimas viduriuojant), būtina kreiptis į gydytojus, kad skirtų medikamentinį gydymą.