Kadangi bilietų į visus šio sezono „Piaf“ rodymus jau beveik nebeliko, birželio 21 dieną skelbiamas papildomas spektaklis.
„Kai su choreografu M.Bigonzetti tarėmės dėl būsimo pastatymo Vilniuje, aptarėme keletą galimų spektaklių variantų. Visgi pasirinkome „Piaf“, kaip labiausiai tinkantį pirmajai trupės pažinčiai su M.Bigonzetti choreografija ir kartu su šiuolaikinio šokio technika, kuriai nereikalingi klasikinio baleto bateliai“, - kalbėjo LNOBT baleto meno vadovas Krzysztofas Pastoras.
Jis teigia, jog skiriamasis M.Bigonzetti choreografijos bruožas yra klasikinio šokio technikos „nesupančiotų“ judesių paprastumas ir natūralumas. Tai inspiravo kūrybai daugelį šiuolaikinių choreografų visame pasaulyje, ne išimtis – ir pats K.Pastoras. Beje, M.Bigonzetti visada dosniai dalinasi su kolegomis savo patirtimi ir žiniomis.
Choreografo asistentė Macha Daudel, stačiusi „Piaf“ spektaklį Vilniuje, pabrėžė, jog M.Bigonzetti paprastai ne šokėjus derina prie vaidmenų, o vaidmenis – prie šokėjų. „Pati „Aterballetto“ trupėje esu šokusi dešimtį metų ir galiu pasakyti, kad M.Bigonzetti niekada neateidavo į repeticijas su reikalavimų šokėjams prirašytais sąsiuvinio lapais. Jo kūryba gimsta improvizuojant, žvelgiant į konkretų atlikėją ir ieškant, kaip jis geriausiai reikalingą emociją kūno kalba sugeba atskleisti. Kaip tik todėl M.Bigonzetti kurtuose spektakliuose nebūna pagrindinių ir antraeilių solistų – visi vieningai dirba siekdami bendro tikslo. Tokį šokėjų trupės vieningumą matysite ir „Piaf“ premjeroje“, – žada M.Daudel.
„Piaf“ garso takelį, kuriame skamba ne tik Edith Piaf dainos, bet ir įvairių žanrų prancūzų kompozitorių muzika, taip pat sukūrė M.Bigonzetti. Spektaklyje sąmoningai atsisakoma dainų tekstų vertimų, nes pati dainininkė griežtai pasisakydavo prieš jų vertimus tvirtindama, kad šansonai klausomi ne mintimis, o širdimi. Kiekvieno klausytojo širdis yra pati tiksliausia jo vertėja.
