Birželio 9 d., penktadienį, 19 val., Kauno jachtklube vyks tradicinis Pažaislio muzikos festivalio koncertas, kasmet sutraukiantis būrius nuostabiausios muzikos gerbėjų „Johann Strauss muzika ant vandens“.
Birželio 10 d., šeštadienį, 18 val., Pakruojo r. Akmenėlių dvaro klojime jaudinančią tango evoliuciją koncertinės programos „Amžinasis tango“ metu pasakos kvartetas „Ma'Tango“, o birželio 11 d., sekmadienį, 14 val., Molėtų r. Dubingių šv. Jurgio bažnyčioje vedami Kauno valstybinio choro, vadovaujamo profesoriaus Petro Bingelio ir puikiai pažįstamo aktoriaus Dainiaus Svobono, klausytojai turės progą prisiminti Kristijono Donelaičio asmenybę ir jo prieš daugiau nei tris šimtus metų nuveiktus įstabius darbus.
Penktadienio pavakarę į svaigųjį Vienos garsų sūkurį klausytojus įtrauks Kauno miesto simfoninis orkestras, diriguojamas legendinio maestro Juozo Domarko ir vakaro svečiai solistai Lina Dambrauskaitė (sopranas) bei Andrius Apšega (baritonas). Profesionalios dainininkės karjerą stulbinančiais šuoliais pradėjusi švelnaus tembro soprano savininkė L.Dambrauskaitė nuoširdi, racionali, šiluma ir svajonėmis spinduliuojanti atlikėja.
Magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigianti dainininkė, šį pavasarį laimėjusi atranką tarp kone devynių šimtų kandidatų, įstojo į ne vieno žymaus solisto sėkmę nulėmusią mokyklą Londono Karališkosios muzikos akademijos operos studiją. Baritonas A.Apšega Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas, čia kuriantis įspūdingus vaidmenis, dažnai koncertuojantis prestižinėse koncertų salėse, tapęs septyniolikos tarptautinių dainininkų konkursų laureatu.
Muzikos garsai, sklindantys raibuliuojančiu vandens paviršiumi, sukelia nepakartojamą įspūdį, įgauna naujų, netikėtų atspalvių. Romantiškos aplinkos mėgėjams Pažaislio muzikos festivalis siūlo nepraleisti progos ir pasimėgauti idilišku vakaru, kai saulės žara nušviečia pušų viršūnes, mariose supasi laiveliai ir jachtos, o vandeniu grakščiai sklendžia melodingieji Vienos muzikos karaliaus valsai, trankios ir energingos polkos bei arijos iš mėgstamiausių operetės žanro kūrinių.
Šeštadienį festivalio klausytojus sukvies keturi tango muziką mylintys atlikėjai. Į ansamblį, kuriame skamba Laimono Salijaus ir Luko Katino valdomi akordeonai, subtiliausiomis spalvomis pražystantis Mildos Kazakevičiūtės smuikas ir Indrei Grušelionytei paklūstantis fortepijonas, jie susibūrė prieš penkerius metus. Profesionaliai parengtose ir gaivalinga aistra dvelkiančiose kvarteto programose skamba įvairių stilių ir laikmečių tango muzika: nuo klasikinio tango krikštatėvio Carloso Gardelio iki žanro revoliucionieriaus Astoro Piazzolla kompozicijų. Visi kvarteto nariai profesionalūs muzikantai, išreiškiantys save tiek tango stilistika, tiek akademinės muzikos baruose.
Koncerte karaliausiančio tango ištakos porinis, laisvos kompozicijos tautinis Argentinos šokis, kuriam būdingas energingas ir aiškus ritmas. Išpopuliarėjęs gimtojoje šalyje šokis ilgainiui tapo populiarus visame pasaulyje.
Atlikėjai žada supažindinti klausytojus su daugybe tango stilių: Argentinos, Urugvajaus, suomišku, senoviniu bei Šiaurės Amerikoje ir Europoje paplitusiu tarptautiniu (baliaus) tango. Žodis „tango“ kildinamas iš pietryčių Nigerijoje gyvenančios Ibibio tautos prokalbės ir reiškia „šokį pritariant būgnui“. Terminas pradėtas vartoti tik XIX a. paskutiniame dešimtmetyje, o XX a. pradžioje prasidėjo šokio triumfo žygis per Europą.
Pirmasis miestas, kuriame susižavėjusi publika išvydo tango šokėjus buvo Paryžius, vėliau su juo susipažino Londono, Berlyno ir kitų Europos sostinių publika. Besibaigiant 1913 metams šokis atkeliavo į Niujorką (JAV) ir Suomiją. Lydimas populiarumo bangų ir atoslūgių šokis laipsniškai plito visame pasaulyje, o 2009 m. UNESCO įtraukė tango į nematerialaus kultūrinio žmonijos paveldo sąrašą.
Nuo 1977 m. tango karaliumi tituluojamo C.Gardelio gimtadienis gruodžio 11 d. Argentinoje minimas kaip „Nacionalinė tango diena“. Kvartetas „Ma‘Tango“ publikai žada nepaprastą kelionę po žanro, kurį Argentinos rašytojas Jorge Luis Borges poetiškai pavadino Urugvajaus milongos „sūnumi“ ir habaneros „anūku“, platybes.
Sekmadieninio teatralizuoto koncerto metu skambės nuotaikinga Vidmanto Bartulio kompozicija „Taip, Donelaiti!“. Grožinės lietuvių literatūros pradininku laikomas K.Donelaitis neeilinė, universalių gebėjimų asmenybė, greta išskirtinio literatūrinio talento atsiskleidusi kompozitoriaus, nagingo meistro, žmoguas, mylėjusio žemę amplua. Literatūrologai nuolatos diskutuoja, ar vaizdingi
K.Donelaičio pamokslai įtakojo poemos „Metai“ gimimą, ar Tolminkiemio parapijos tikintiesiems iš sakyklos skambėdavo kuriamo šedevro ištraukos. Kompozitorius V.Bartulis į šį disputą nusprendė pažvelgti savitu aspektu, surinkdamas poemos „Metai“ tekstus į vientisą siužetą pasakojimą, kurio metu skamba keturi K.Donelaičio pamokslai lietuvninkams.
Koncerto metu pamokslininko vaidmenį atliks aktorius D.Svobonas, organiškai į siužetą įkomponuotas Vlado Švedo, Giedriaus Kuprevičiaus, Algimanto Bražinsko dainas ir liuteronų giesmes atliks Kauno valstybinis choras, diriguojamas meno vadovo Petro Bingelio, o programą vainikuos ketvirtasis pamokslas, idėjos autoriaus V.Bartulio žaismingai perteiktas gretinant netemperuotų autentiškų kanklių skambesį ir žaismingą „tautinio“ repo stilių.
Daugiau apie Pažaislio muzikos festivalį rasite ČIA.
