Intriguojantis susitikimas Pažaislio muzikos festivalio klausytojų lauks birželio 30 d., penktadienį, 18 val., Kauno valstybinėje filharmonijoje. Susitikimas su kompozitoriaus, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Fausto Latėno kūryba autoriniame koncerte – neeilinis įvykis tiek festivalio, tiek viso Lietuvos muzikinio gyvenimo istorijoje. F.Latėno kūrybinę biografiją puošia kone pusšimtis kūrinių orkestrui, solo instrumentams, vokalui ir chorui, daugiau nei du šimtai darbų, skambančių Lietuvos ir užsienio teatrų scenose, virš keturiasdešimties kompozicijų įamžintų meniniuose, dokumentiniuose ir televizijos filmuose ar spektakliuose.
F.Latėnas įsimintinos, šeštą gyvenimo dešimtmetį perkopusių lietuvių kompozitorių kartos, kažkada vadintos „naujaisiais romantikais“, atstovas. Muzikologės Daivos Parulskienės nuomone, šiai kartai būdingas požiūris į supantį pasaulį su tam tikru nepasitikėjimu ir pesimizmu, bendra pasaulėjauta, dėmesys mažiems, bet svarbiems gyvenimo dalykams. F.Latėnas iš teatro terpės į akademinę muziką tarsi perkėlė hipertrofuotą banalybę, ironiją ir muzikinį chuliganizmą. Pats autorius yra pasakęs: „Teatras man visuomet atrodė kaip gaivinantis skersvėjis mano akademinėje kūryboje. Tarsi salelė, kurioje leistina realizuoti radikaliausias, banaliausias ir šmaikščiausias mintis, nes į teatro muziką visuomet būdavo žvelgiama atlaidžiau“.
Vedina muzikologo Viktoro Gerulaičio F.Latėno kūrybą pristatys rinktinių Lietuvos muzikantų komanda. Pjesę styginių kvartetui „...in extremis...“ ir styginių kvartetą Nr.2 „Šviesiam atminimui“ atliks styginių kvartetas „Art Vio“, garsėjantis aktyviu lietuvių kompozitorių muzikos propagavimu. Kūrinį solo fortepijonui „Kūdikėlio Amadėjaus opusas Nr.0,01“ skambins pianistė Indrė Baikštytė, kuri pasirodys ir su nuolatiniais scenos partneriais: sonatą fleitai ir fortepijonui ji atliks kartu su Giedriumi Gelgotu, „Pasodoblį“ altui ir fortepijonui iš kino filmo „Miesčioniškas gyvenimas“ publikai pristatys pianistės ir altininko T.Petrikio duetas, o vienos ryškiausių Lietuvos smuikininkių Rūtos Lipinaitytės ir I.Baikštytės ansamblis padovanos klausytojams iškalbingą F.Latėno kūrinį „Samba Lacrimarum“. Tikrą renesansą šiuo metu išgyvenanti kamerinė F.Latėno kūryba palankiai sutinkama viso pasaulio scenose. V.Gerulaitis teigia, kad kompozitoriaus kameriniai instrumentiniai kūriniai klausomi kaip nedideli muzikiniai spektakliai, kuriuose kiekvienas muzikinis gestas turi tam tikrą, dažnai tik autoriui žinomą, reikšmę, o knygos apie F.Latėną „Muzika kaip teatras“ pristatymo metu muzikologas yra pasakęs: „Jo muzika trikdė, šokiravo Lietuvos kompozitorių sąjungos narius. Nenorėdami priimti jaunų kompozitorių į sąjungą, jų kūrybą jie paprastai apibūdindavo žodžiu „įdomi“, tačiau šio autoriaus muzika juos vedė iš kantrybės, jie šaukė „lauk iš čia!“. Tai buvo muzika, laužanti stereotipus. Tiesiog chuliganiška muzika“.
Liepos 2 d., sekmadienį, 21.30 val., Kauno pilyje vyks tradicinis Pažaislio muzikos festivalio renginys, kasmet sutraukiantis didžiulę žiūrovų minią Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai skirta dramos spektaklio inscenizacija. Šiemet festivalis, bendradarbiaudamas su Lietuvos nacionaliniu dramos teatru, naujam gyvenimui prikels legendinę Juozo Grušo dramą „Barbora Radvilaitė“. Tai vienas žymiausių ne tik šio autoriaus, bet ir visos lietuvių dramaturgijos veikalų. Pirmą kartą spektaklis buvo pastatytas Kaune 1972 metais, vėliau Klaipėdoje, Vilniuje. Visus laurus tuomet nuskynė šviesios atminties aktorė Rūta Staliliūnaitė, sukūrusį jos gyvenimo vaidmeniu tapusį Barboros personažą ir Žygimantą Augustą įkūnijęs Kęstutis Genys. Anuometiniai straipsniai, recenzijos buvo sklidini žavėjimosi šių aktorių talentu. Šis spektaklis tapo lietuvių teatro legenda, lemtingu posūkiu režisieriaus kūrybiniame ir asmeniniame likime.
Prieš keletą metų daugeliui į atmintį įsirėžusi režisieriaus Jono Jurašo dramos interpretacija buvo atgaivinta Kauno nacionaliniame dramos teatre, o specialiai Pažaislio muzikos festivaliui naują veikalo inscenizaciją kuria režisierius Vytautas Rumšas, scenografė Virginija Idzelytė-Dautartienė, šviesų dailininkas Karolis Juknys, ir choreografas Kipras Chlebinskas. Muziką spektakliui pritaikė kompozitorius Antanas Kučinskas, Barboros Radvilaitės vaidmenį atliks Toma Vaškevičiūtė, Žygimanto Augusto Tadas Gryn. Kitus dramos personažus įkūnys ištisa žinomiausių Lietuvos aktorių plejada, vienijanti tiek patyrusius scenos meistrus, tiek jaunosios kartos atstovus: Džiugas Siaurusaitis, Remigijus Vilkaitis, Remigijus Bučius, Dalia Storyk, Marcelė Zikaraitė, Vytautas Rumšas jaunesnysis, Evaldas Jaras, Eimantas Pakalka ir kiti.
Renesanso dvasia alsuojanti Žygimanto Augusto ir jo žmonos istorija ilgainiui tapo įkvepiančių žmogaus siekių, pasiaukojimo ir žėruojančios aistros pavyzdžiu. Ši originaliai interpretuojama meilės istorija nepaliauja žadinusi kiekvieno lietuvio tautinę savigarbą, primindama laikus, kai Lietuvos vardas skambėjo greta kitų įtakingų valstybių ir tikriausiai ne vienam išdidumo jausmą iki šiol kelia faktas, kad Barbora Radvilaitė tuomet laikyta viena gražiausių Europos moterų.
