Iš pirmo žvilgsnio Niujorkas gali išgąsdinti, atrodyti pernelyg didingas, judrus ir skirtas tik patiems ištvermingiausiems. Pasimėgavus juo ilgesnį laiką, radus savo širdžiai mielų vietų ir įsiliejus į niujorkiečių gyvenimo ritmą, kiekvienam lankytojui miestas atsiskleidžia visai kitomis spalvomis. Jis skirtas tikrai ne vien savimi patenkintiems karjeristams, verslininkams, įžymybėms, hipsteriams ar japiams. Savo Niujorką gali atrasti kiekvienas. Šis miestas gali tapti ir jūsų namais, jei tik būsite atviri.
Į Didįjį obuolį – mėnesiui
„Kiek laiko reikia, kad pamatyčiau Niujorką?“ – dažnam kyla klausimas. Pamatyti jį prabėgomis, kaip ir bet kurį kitą miestą, reikia dienos, dviejų ar trijų. Norint iš tikrųjų pažinti Niujorką, pajusti jo dvasią ir leisti jam atsiskleisti visu įmanomu žavesiu, reikia mažiausiai mėnesio. Galite nustebti: „Mėnesio? Tikriausiai juokaujate! Ką ten tiek laiko veikti? Be to, juk neturiu tokių ilgų atostogų!“
Patikėkite, miesto gyventojai paliudys, kad kiekvieną dieną Niujorke galima atrasti ką nors nauja ir netikėta. Net ir tie, kurių finansinės galimybės ribotos, šiame mieste nenuobodžiaus. Kad patirtum tam tikras čia siūlomas pramogas, bedugnės piniginės nereikia. Reikia tik šiokio tokio plano ir, be abejo, begalinio smalsumo. Įspėju, kad laikas šiame mieste bėga beprotiškai greitai, o ir atstumai labai savotiški. Viskas atrodo lyg ir netolima, bet minant šaligatvius nejučia įskausta kojos, o saulė, regis, vos pakilusi į dangų, staiga ima sparčiai slėptis už dangoraižių ir skęsti Hadsono upės gelmėse.
Norint iš tikrųjų pažinti Niujorką, pajusti jo dvasią ir leisti jam atsiskleisti visu įmanomu žavesiu, reikia mažiausiai mėnesio.
Suprantu, kad, deja, tik nedaugelis gali sau leisti mėnesį atostogauti Niujorke. Pasinaudodamas ilgamete gyvenimo šiame mieste patirtimi, pasidalysiu keliais praktiniais patarimais, kaip bent šiek tiek greičiau pamatyti įspūdingiausias šio miesto vietas. Tikiuosi, vaikščiodami Niujorko gatvėmis išvysite jas per savo prizmę ir pamilsite miestą taip, kaip myliu aš.
Geltonieji taksi, metro ir maistas
Idealiausias laikas aplankyti betonines džiungles – ankstyvas ruduo. Vasarą Niujorke kepina beveik 40 °C karštis, o per dieną įkaitęs betonas tvankiomis naktimis nespėja ataušti. Žiemą čia šalta, tačiau Atlanto vandenyno vėjai išsklaido besikaupiančius debesis, tad dažnai net šaltuoju metų laiku galima mėgautis saulėtomis dienomis. O štai rugsėjo ar spalio mėnesiai – idealūs. Orai dar labai šilti, o saulė jau nebe tokia kaitri. Tokiomis dienomis ir yra geriausia nuo ryto iki vakaro tyrinėti šio miesto stebuklus.
Kai, atvykę į Johno F. Kennedy oro uostą, atstovėsite ilgą eilę prie pasų kontrolės postų ir susirasite savo bagažus, taksi paslaugas jums puls siūlyti daugybė įvairių tautybių taksistų. Neklausykite jų ir netikėkite, kad ir ką žadėtų ar kalbėtų. Eikite tiesiai į lauką – prie eilės filmuose matytų geltonų taksi automobilių. Jie yra oficialūs miesto taksi, – važiuodami šia transporto priemone sumokėsite tiek, kiek kelionės pabaigoje rodys taksometras, o ne tiek, kiek prašo kiti taksistai. Kelionė nuo oro uosto iki Manhatano kainuos apie 50–60 dolerių su arbatpinigiais. Arbatpinigius šioje šalyje palikti būtina ne tik taksi, bet ir restoranuose, kavinėse, kirpyklose... Tokios taisyklės.
Manhatanas – jeigu ne šio miesto veidas ar širdis, tai mažų mažiausiai vizitinė kortelė. Tai yra ne tik centrinis Niujorko rajonas, bet ir viso pasaulio kultūros bei finansų sostinė. Šis rajonas skirstomas į begalę mažesnių, tai –Sohas, Ist Vilidžas (East Village), Aukštutinis Ist Saidas (Upper East Side), Aukštutinis Vest Saidas (Upper West Side), Žemutinis Ist Saidas (Lower East Side), Kinų kvartalas (Chinatown), Harlemas, Grenič Vilidžas (Greenwich Village) ir kt. Šie sugrupuoti į tris Manhatano dalis (Uptown, Midtown ir Downtown). Rajonas yra itin didelis ir įvairus, tačiau pasiklysti čia gana sudėtinga. Jo žemėlapis primena matematikos sąsiuvinį – gatvės dalija Manhataną į kvadratinius kvartalus. Išilgai rajono einantys keliai vadinami aveniu (avenue), o skersai – gatvėmis (streets). Tad jei netyčia nuklydote nuo savo maršruto, šie įvardijimai tarsi savitos koordinatės padės greitai rasti kelią atgal. Tiesa, jei paklydote, neišsigąskite. Mėgaukitės, nes būtent išklydę iš kelio kartais galite atverti netikėtas šio miesto paslaptis.
Net trys ketvirtadaliai Manhatano gyventojų neturi automobilių. Eismas šiame mieste intensyvus, o mašinų stovėjimo mokesčiai dideli, todėl žmonės dažniausiai naudojasi autobusais ir metro. Dėl pastarojo nepatikimumo ar pernelyg didelių transporto bilietų kainų niujorkiečiai dažnai niurzga, tačiau tik nukeliavę kitur suvokia, kaip gerai išvystyta šio miesto viešojo transporto sistema. Niujorko metro veikia visą parą, bet kuriuo paros metu čia pilna kur nors keliaujančių žmonių. Šia transporto priemone patogu pasiekti net ir tolimiausias miesto vietas. Jei viešite čia ilgesnį laiką, nepagailėkite pinigų ir įsigykite nuolatinį metro bilietą (mėnesiui kainuoja 121 doleris; savaitei – 32 doleriai). Kaina gali atrodyti didelė, tačiau atminkite, kad vienkartinis bilietas kainuoja net 2,75 dolerio, tad jei už kiekvieną kelionę mokėsite atskirai, išleisite gerokai daugiau. Transportui taupyti šiame mieste neverta.
Ypač žavi šiuo metu sparčiai besikeičianti Astorija. Tai jaunų perspektyvių menininkų ir informacinių technologijų specialistų traukos centras.
Beklaidžiodami išalksite. Jei esate gurmanai, papuolėte į tikrą rojų. Niujorke galima mėgautis visų pasaulio šalių virtuvėmis, ir tai nėra vien vaizdingas posakis. Kalbama, kad visiems miesto restoranams aplankyti, jei kas vakarą valgytumėte vis kitame, prireiktų daugiau kaip 150 metų. Nežinau, ar tai tiesa (šio garsaus „fakto“ niekas iki šiol nėra patikrinęs), tačiau čia tikrai galima rasti visko, ko geidžia širdis. Žinoma, Niujorke yra ir greitojo maisto užeigų, bet, norėdami pavalgyti greitai, jas verčiau aplenkite. Geriau paskanaukite gatvės vagonėliuose siūlomo maisto (jis čia, priešingai nei kai kuriose kitose pasaulio vietose, saugus, skanus, nebrangus) ir minkštų, sultingų vietinių picų su storu sūrio sluoksniu. Labiausiai rekomenduoju išmėginti musulmonams leidžiamą maistą (halal). Juo vagonėliuose dažniausiai prekiauja emigrantai egiptiečiai, tik jis skiriasi nuo egiptiečių virtuvės patiekalų. Užrašas „halal“ dažniausiai liudija, kad čia siūlomos vienokios ar kitokios ryžių, žalumynų ir pjaustytos mėsos kombinacijos, gausiai aplaistytos aštriu arba švelniu padažu, pateiktos folijos inde arba pitoje. Panašu į kebabą... Šis patiekalas mėgstamas ir studentų, ir verslininkų, ir menininkų, ir paprastų darbininkų, ir namų šeimininkių.
Svarbiausios miesto arterijos
Jei Niujorke lankotės pirmą kartą, pirmam įspūdžiui susidaryti kviečiu į Taimso aikštę (Times Square) – būtinai sutemus. Teatrai, koncertų salės, prabangūs viešbučiai... Didžiojo nuosmukio metais ši vieta siejosi su degradacija, narkomanais, prostitutėmis, o šiandien ji – turistų viena lankomiausių pasaulyje, čia pat tviska Brodvėjaus teatrai. Kasmet šią aikštę aplanko daugiau kaip 131 milijonas lankytojų. Net suaugusieji, pirmą kartą patekę į šią spalvotų reklaminių stendų mirgalynę naktį, nejučia išsižioja – tarsi būtų atradę savąjį disneilendą. Tiesa, jei antrą kartą čia apsilankysite dieną, pirminis žavesys greičiausiai nuslops. Ši miesto dalis be naktinių šviesų yra tik triukšminga ir judri vieta, kur po kojomis nuolat painiojasi žiopsantys turistai. Skubantys miesto gyventojai Taimso aikštę linkę aplenkti iš tolo.
Pirmąją savo dieną Niujorke patariu pradėti nuo dešinio pietinės Centrinio parko dalies kampo, – jei važiuojate metro, pasirinkite raide N pažymėtą traukinį ir išlipkite stotelėje „Fifth Avenue“. Pakilę į viršų atsidursite prabangiausioje miesto arterijoje – Penktojoje aveniu. Žingsniuokite ja žemyn, Dauntauno (Downtown) link. Čia rasite šimtus prabangių parduotuvių ir žymių miesto objektų – įspūdingąjį viešbutį „Plaza“ (jame filmuota juosta „Vienas namuose 2“), Donald'o Trump'o pastatytą dangoraižį „Trump Tower“, Šv. Patriko katedrą, Rockefellerio centrą (19-os pastatų kompleksą) ir kt. Niujorke daugiaaukščiai pradėti statyti dar XIX a. pabaigoje, o pirmoje XX. a. pusėje Manhatanas jau buvo tikrų tikriausias dangoraižių labirintas, todėl šį didingą miestą privaloma pamatyti iš viršaus – pirmam įspūdžiui sustiprinti. Daugelis turistų kyla į vieną iš miesto simbolių dangoraižį „Empire State Building“, aš patariu tarp Rockefellerio centro pastatų susirasti „Top Of The Rock“ ir pakilti į ant jo esančią apžvalgos aikštelę. Taip sutaupysite laiko (eilės gerokai trumpesnės) ir galėsite pasidaryti asmenukę dangų remiančio dangoraižio „Empire State Building“ fone. Pakilti atsieis apie 32 dolerius. Nepagailėkite.
Jeigu norite savo akimis įsitikinti, kaip realybėje veikia posakis „laikas – pinigai“, aplankykite Finansų rajoną
Beje, minėjau Centrinį parką (jo pakraštyje išlipote iš metro). Beveik 3,50 km² dydžio žalioji oazė žavinga tiek vasarą, tiek žiemą. Parkui (galbūt ne pirmą dieną, o kiek vėliau) skirkite daugiau laiko – pasivaikščiokite vingiuotais jo takais, paganykite akis į sportuojančius, riedučiais, dviračiais ir riedlentėmis važinėjančius miestiečius. Čia rasite nedidelį zoologijos sodą, nuostabų ežerą (galėsite romantiškai pasiirstyti valtele), mozaiką „Imagine“ – memorialą greta parko gyvenusiam legendiniam bitlui John'ui Lennon'ui, romano „Alisa stebuklų šalyje“ personažus vaizduojančią skulptūrą, paminklą danų autoriui Hans'ui Christian'ui Andersen'ui, gigantišką Jacqueline'os Kennedy Onassis rezervuarą, paminklą Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Jogailai (taip, tikrai!), teniso kortų, krepšinio ir beisbolo aikštelių, didžiulę pievą (vasarą čia saulėje šildosi šimtai žmonių) ir kitų įdomybių. Parko teritorijoje yra ir garsusis Metropoliteno meno muziejus, bet apie muziejus – kiek vėliau.
Niujorkas turi nesuskaičiuojamą galybę veidų. Penktoji aveniu gali apakinti prabanga, o į pietus nuo 14-osios gatvės ir Sąjungos aikštės (Union Square) jūsų laukiantis miestas – tamsesnis, purvinesnis ir kartu realesnis. Ist Vilidžas, Grenič Vilidžas, Sohas ir Žemutinis Ist Saidas – rajonai, verti atskirų pasakojimų. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į Mėsinių rajoną (Meatpacking District). Praėjusio amžiaus 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiais jis buvo apleistas. Čia stūksančiuose šaltuose pramoniniuose pastatuose veikė daugiau kaip 250 skerdyklų, o šaligatviais tekėjo galvijų kraujas. Praėjus trims dešimtims metų skerdyklų čia neliko nė kvapo. Šiandien tai – vienas brangiausių Didžiojo obuolio rajonų, meno galerijų vieta (čia yra ir garsus Amerikos meno muziejus „Whitney“). Didžiausias jos traukos objektas – nuostabusis parkas „High Line“. Tiesa, žodis „parkas“ šiam objektui nelabai tinka. „High Line“ yra beveik pustrečio kilometro ilgio antžeminis pėsčiųjų takas, jis driekiasi nuo 14-osios iki 34-osios gatvių, o yra įkurtas vietoj apleistų traukinio bėgių. Eidami taku Aptauno (Uptown) link išvysite dar nematytą Niujorko pastatų ir Hadsono upės panoramą, vasarą – galybę įvairiaspalvių gėlių. Keliaudami Niujorko gatvėmis į pietryčius pro Sohą pasieksite Kinų kvartalą ir pagrindinę jo arteriją – Kanalo gatvę (Canal Street). Niujorkiečiai juokauja, kad tik čia „originalų“ kompanijos „Rolex“ laikrodį galima įsigyti už 10 dolerių, o už inkrustuotą „deimantais“ tereikia 15-os. Iš tikrųjų, jei norite įsigyti tradicinių suvenyrų – magnetukų ant šaldytuvo, marškinėlių su Niujorko simbolika ar miniatiūrinių Laisvės statulėlių, pirkite būtent čia. Pigiau nerasite. Tiesa, pardavėjų įkyrumas gali atgrasinti, bet nebijokite derėtis ir ginčytis. Jie savo prekę nori parduoti bet kokia kaina – net už tokią sumą, kokią sutinkate mokėti.
Jeigu norite savo akimis įsitikinti, kaip realybėje veikia posakis „laikas – pinigai“, aplankykite Finansų rajoną (Financial District). Finansų birža, investiciniai bankai, auksinio buliaus skulptūra, galingi biurų pastatai ir pro šalį lekiantys akis į išmaniuosius telefonus įbedę kostiumuoti verslininkai kvapą gniaužia kiekvienam čia dirbti svajojančia žmogui. Volstritas ir čia esantis akcijų biržos pastatas – Finansų rajono širdis, vis dėlto jis – ne vien garsioji svarbiausių finansų institucijų gatvė. Netoliese, greta vienos seniausių JAV dvasinių šventovių Švč. Trejybės bažnyčios (Trinity Church), kadaise stovėjo ir Pasaulio prekybos centro komplekso dangoraižiai dvyniai. Vietoj tragiškai 2001-ųjų rugsėjo 11-ają sugriautų pastatų dabar stiebiasi Laisvės bokštas (Freedom Tower), čia rasite ir didžiulį memorialą – du dvynius menančius fontanus žuvusiesiems atminti. Čia pat veikia ir 2014 m. atidarytas muziejus „9/11“, jame galima pajusti, kokį siaubą išgyveno Niujorkas tą lemtingąjį rugsėjo rytą prieš 16 metų. Užsiregistravusiesiems internetu iš anksto įėjimas į šį muziejų antradieniais nuo 17 val. yra nemokamas.
Kelionę po Manhataną baigsime Soutstrito uoste (South Street Seaport), čia galima pasigrožėti fantastišku Bruklino tiltu, pasivaikščioti Baterio parku (Battery Park). Čia, nuo Hadsono upės krantinės, išvysite fakelą laikančią Laisvės statulą. XIX a. pradžioje į Niujorką plūdusiems įvairių tautybių emigrantams Laisvės statulos vaizdas po mėnesio ar ilgesnės kelionės laivu turėjo atrodyti mažų mažiausia neįtikėtinas, bet šiandien ji taip smarkiai nestebina, todėl ir plaukti į Laisvės salą (Liberty Island) nerekomenduoju. Geriau nemokamai persikelkite keltu „Staten Island Ferry“ į Staten Ailando salą (Staten Island). Praplauksite pro pat Laisvės statulą, galėsite pasigrožėti Niujorko panorama nuo Hadsono upės. Keltas plaukia kas 30 minučių.
Kitoje Rytų upės pusėje
Visa ši aprašyta kelionė po Manhataną trunka ilgiau nei dieną. Jei norite neskubėdami apeiti visas minėtas vietas, patyrinėti ir pabūti, prireiks dviejų ar net trijų dienų. Apie Manhataną galima pasakoti labai daug, tačiau tai – tik vienas iš penkių Niujorko rajonų. Kiti keturi – Bruklinas (Brooklyn), Kvinsas (Queens), Bronksas (Bronx) ir Staten Ailandas – taip pat žavūs. Bruklinas apskritai vertas atskiro rašinio ir atskiros kelionės. Jau minėjau to paties vardo tiltą – tą didingą daugiau kaip 130 metų stovintį 1825 metrų ilgio statinį. Įveikite jį pėstute iš Manhatano. Perėję atsidursite Brukline, Dumbo rajone (Dumbo District). Iš Rytų upės (East River) pakrantėje esančio parko atsiveria fotografijose ir atvirukuose daugelį kartų matytas žymusis tilto Manhatano fone vaizdas.
Bruklinas – tankiausiai apgyvendintas Niujorko rajonas. 2015 m. surašymo duomenimis, čia legaliai gyvena daugiau kaip 2,5 milijono niujorkiečių. Pridėjus visus potencialius nelegalus, – gerokai daugiau. Jaukiausia ir smagiausia rajono dalis yra Viljamsbergas (Williamsburg), kartais dar vadinamas mažuoju Berlynu. Nedidelės būsto nuomos kainos praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje paskatino neturtingus Niujorko menininkus keltis iš sparčiai brangstančio Manhatano į Viljamsbergą. Kartu su jais čia įsišaknijo ir daugybė meno pasauliui būdingų objektų – barų, muzikos klubų, meno galerijų, autorinių darbų butikų, muzikos prekių parduotuvių. Norėdami bent akimirką pajusti šio rajono dvasią, atsisėskite kurioje nors Bedfordo gatvėje esančioje kavinėje ir, gurkšnodami kavą ar alų, stebėkite pirmyn ir atgal zujančius barzdotus, spalvingus Viljemsbergo hipsterius.
Kalbama, kad visiems miesto restoranams aplankyti, jei kas vakarą valgytumėte vis kitame, prireiktų daugiau kaip 150 metų.
Kvinsas – dar vienas daugelio lankytojų neatrastas perlas. Ypač žavi šiuo metu sparčiai besikeičianti rajono dalis Astorija. Ji kuo toliau, tuo labiau panėšėja į Viljamsbergą. Prieš porą dešimtmečių ši vieta garsėjo kaip mažoji Graikija dėl didžiąją gyventojų dalį sudariusių emigrantų iš šios Europos salos. Šiandien Astorija yra jaunų perspektyvių menininkų ir informacinių technologijų specialistų traukos centras. Tai liudija ne tik kone kasdien atidaromos naujos kavinės, restoranai, alaus barai, bet ir sparčiai besikuriančios meno erdvės. Čia jau veikia Modernaus meno muziejaus („MoMA“) filialas „P.S. 1“, jis įsteigtas vietoj senos valstybinės mokyklos. Rytų upės pakrantėje visus metus veikiantis Sokrato skulptūrų parkas (Socrates Sculpture Park) lankytojus masina sezoninėmis skulptūrų ir instaliacijų parodomis. Moderniosios skulptūros gerbėjams verta apsilankyti greta parko esančiame legendinio japonų skulptoriaus Isamu Noguchi įkurtame muziejuje (Isamu Noguchi Museum). Būtent šioje vietoje menininkas gyveno ir kūrė nuo 1961 metų iki pat savo mirties – 1988-ųjų, taiga čia eksponuojami ir jo darbai.
Muziejų meka
Niujorko muziejai nusipelno atskiros rašinio skilties. Čia jų, kaip ir viso kito, yra daug ir įvairių. Didžiausias ir žymiausias – jau minėtas Metropoliteno meno muziejus. Visos kolekcijos pamatyti nesitikėkite – tam turėtumėte sugaišti ne vieną mėnesį. Siūlau informacijoje pasiimti muziejaus žemėlapį, nerti į sudominusią salę ir leisti sau pasiklysti įvairių šedevrų gausoje. Už apsilankymą galite mokėti tiek, kiek norite, – tas pats galioja ir priešingoje Centrinio parko pusėje esančiame Amerikos gamtos istorijos muziejuje (American Museum of Natural History). Į beveik visus muziejus Niujorke tam tikromis savaitės dienomis lankytojai gali patekti nemokamai. Į jau minėtą vieną didžiausių ir įtakingiausių pasaulyje Modernaus meno muziejų, esantį 53-iojoje gatvėje, tarp 5-osios ir 6-osios aveniu, nemokamai įleidžiama ketvirtadieniais nuo 16 valandos. Nuolatinę jo ekspoziciją sudaro daugybė šiuolaikinio meno darbų, vyksta ir laikinos parodos. Čia eksponuoti ir lietuvių menininkų Jurgio Mačiūno, Deimanto Narkevičiaus, Žilvino Kempino, Indrės Šerpytytės ir kitų darbai. Muziejuje „Whitney“ eksponuojama daugiau kaip 21 tūkstantis paveikslų, skulptūrų, piešinių, grafikos darbų, fotografijų, filmų, vaizdo įrašų ir artefaktų, sukurtų daugiau kaip 3000 menininkų. Ši meno erdvė nemokamai atvira penktadieniais nuo 19 valandos.
Solomono R. Guggenheimo muziejus vertas dėmesio ne vien dėl čia sukauptos ankstyvojo modernizmo kolekcijos, bet ir dėl įspūdingos paties pastato architektūros. Lankytojams jis nemokamai atviras šeštadieniais nuo 18 valandos. Šių ir visų kitų Niujorko muziejų darbo laiką nesunkiai rasite internete, tad planuokite vizitus iš anksto ir meno erdvių aplankykite kuo daugiau.
Ir dar – atminkite, kad gyvenimas Niujorke verda ne tik dieną, bet ir naktį. Barai, naktiniai klubai, koncertai, įvairūs legalūs ir nelegalūs vakarėliai gamyklose kur nors Bruklino pakraštyje, tad jei dar turite ūpo... Ar dar kyla klausimas, ką veikti Niujorke visą mėnesį?
