Kol mūsų lietingasis kraštas vis dar sunkiai leidžia mėgautis sezonine vasara, kylančios saulės šalyje – Japonijoje pagreitį įgauna tikra lietuviškos ir japoniškos kultūrų revoliucijos audra. Tokijuje jau įpusėjo viena didžiausių kūrybinių industrijų konferencija-paroda „Design Tokyo“, kurioje dalyvauja ir 25 Lietuvos kūrėjai.
Lietuvos kūrybinių industrijų delegacija Tokijuje pristato savo unikalią ir lietuvių jau pamėgtą produkciją, kuri išreiškia tautiečių kūrybingumą bei stiliaus pasirinkimo laisvę: „Shkertik“, „kARTu“, „Distyled“, „You&Oil“, „NakedBruce“ ir kiti garsūs prekiniai ženklai.
Projekto „Lithuania: Creative & Contemporary“ organizatorius Sergej Grigorjev teigia, kad Lietuvos įvaizdis Japonijoje siejamas su keturiais pagrindiniais archetipais: Sugiharos istorija, raudonų čerpių stogais bei senamiesčiu, gamtos artumu, kurioje Lietuvos vietoje bebūtum, amatininkų gaminiais ir natūraliomis medžiagomis (linu, medžiu, vašku, gintaru).
„Tačiau yra ir kita monetos pusė, kuomet minėti archetipai riboja lietuvių kūrybiškumo realizavimą. Tad projekte siekiame pakeisti Lietuvos produkto įvaizdį tarptautinėje rinkoje, o ypač Japonijoje, kur prekės ženklo istorija yra labai svarbi pardavimų dalis“, – sako S. Grigorjev.
Lietuvos dizaino ir interjero industrijų atstovai kontaktų vakaro (angl. Networking party) metu, liepos 9 d., turėjo galimybę užmegzti daugybę kontaktų su kolegomis ir potencialiais partneriais užsienio šalyse. Pokalbiai verslo ir kultūriniais reikalais stiprino ne tik tarpusavio bei verslo ryšius, bet ir abiejų tautų bendrystę. Kad pašnekesiai neprailgtų ir būtų dar jaukesni, drauge su lietuviu delegacija į Japoniją išvyko ir „Raudonų Plytų dirbtuvės“, kurios taip pat reprezentuoja mūsų šalies pažangą technologijų ir gamybos srityje.
Prekių ženklo iniciatorius Andrius Bagdzevičius teigia, kad tai puiki galimybė stiprinti jo žinomumą tarptautiniu lygmeniu ir kalbėti apie lietuvišką alų, nuo kurio kultūra yra sunkiai atsiejama: „Mums galimybė vaišinti „networkingo“ sesiją „Design Tokyo“ parodoje yra didelė garbė. Mūsų misija yra sudominti alumi ir parodyti, kad jis gali būti įvairus ir net mūsų etikečių dizainas mums yra didelė šios misijos dalis. O dabar prašau – mūsų dizainas bus vienų talentingiausių pasaulio dizainerių rankose. Smagu, kad žmonės galės ne tik pažinti lietuvišką meną, tačiau taip pat prisiliesti ir prie kito nuo mūsų kultūros neatsiejamo amato ir meno – aludarystės.“
Anot S. Grigorjev, japonai yra tikri maisto turistai, besidomintys viskuo, kas siejama su maistu. Organizatorius taip pat neigia, kad japonai geria tik sakę: „Alaus kultūra čia yra labai stipri. Prieš dešimtmetį buvo šventa pareiga vakarą mieste pradėti nuo bokalo alaus, vėliau jau vis dažniau buvo įprasta keisti pasirinkimus. Dabar tai vėl po truputį keičiasi. Atsiranda aromatizuotų gėrimų judėjimas, o vartotojo skonis tampa vis įvairesnis. Tad alus turi pakovoti už save, sužavėti vartotoją. Čia labai tinka lietuviško apaus prekių ženklo požiūris ir iš natūraliosios Lietuvos atkeliaujantis hipsteriškas alus.“
Paklaustas kaip lietuviams sekasi adaptuotis svečioje šalyje, S. Grigorjev nedvejodamas sako, kad tai artima lietuviams kultūra, tereikia sugebėti paminti įsišaknijusius stereotipus: „Japonai yra labai svetingi, rūpestingi ir pagarbūs. Kaskart keliaujant man labai įdomu stebėti kaip žmonės įsisavina Japonijos kultūrą. Praėjusį kartą atsivežiau savo mamą, kuri yra seno kirpimo hipė. Iš pradžių labai bijojo, nepaleido savo įsitikinimų tačiau labai greitai pamilo. Manau tai ir įkvepia, ir priverčia permąstyti savo kūrybinius sprendimus, ši šalis labai įdomi, dėl estetikos, filosofijos, inžinerinių sprendimų, kokybės paieškų kasdienybėje.“
