Liepos 14 d., penktadienį, 19 val., Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje bei liepos 15 d., šeštadienį, 16 val., Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje karilionu skambins svečias iš Nyderlandų Gijsbert Kok, o tas pats atlikėjas liepos 16 d., sekmadienį, 11 val., Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos, kankinių karalienės bažnyčioje prakalbins šios šventovės vargonus.
Liepos 15 d., šeštadienį, 18 val., Gelgaudiškio dvare prancūzų kompozitorių programą „Dama iš Monte Karlo“ atliks festivalio publikos numylėtinė Asta Krikščiūnaitė ir nuolatinė jos scenos partnerė, pianistė Audronė Kisieliūtė.
Liepos 16 d., sekmadienį, 11.30 val., Kaišiadorių r. Žaslių Šv. Jurgio bažnyčioje Žaslių miestelio 560 metų jubiliejui skirtose mišiose ir po jų giedos Kauno valstybinis choras, diriguojamas kolektyvo meno vadovo ir vyr. dirigento Petro Bingelio, vargonuos Beata Andriuškevičienė.
Su specialiai parengta programa į Lietuvą atvykstantis G.Kok grojimą vargonais, bažnytinę muziką ir improvizaciją studijavo Hagos karališkoje konservatorijoje. Kariliono studijas jis baigė Nyderlandų kariliono mokykloje vienintelėje tokio tipo įstaigoje visoje Nyderlandų karalystėje. Atlikėją lydėjo sėkmė ne viename kariljonierių konkurse.
Šiuo metu jis yra Hagos, Scheveningeno ir Voorschoteno miestų kariljonierius, taip pat dėsto improvizaciją bei muzikos teoriją. Atlikėjas aktyviai koncertuoja, grodamas tiek vargonais, tiek karilionu, yra išleidęs keletą grojimui karilionu pritaikytų muzikos kūrinių albumų.
Pažaislio muzikos festivalio klausytojams skirtuose koncertuose skambės įvairių epochų originalūs kūriniai varpams ir vargonams bei jų aranžuotės.
Trys didieji Lietuvos miestai gali didžiuotis unikaliais instrumentais karilionais
Seniausias jų Belgijoje nulietas Kauno karilionas, įrengtas Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje esančiame bokšte.
Antrasis Lietuvoje suskambęs šio tipo instrumentas džiugina Klaipėdos miesto gyventojus.
Naujausias ir didžiausias Lietuvos karilionas yra Vilniuje, Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios bokšte.
Karilono konstrukciją sudaro stabiliai įtvirtinti ir suderinti varpai, kurių šerdys priartintos prie kūgio krašto. Šerdys trosais sujungtos su vargonų manualus primenančia svertine klaviatūra, kuria grojama spaudžiant svertus pirštais, delnais, o kartais netgi sugniaužtais kumščiais. Paprastai karilionai montuojami bažnyčių ar miestų bokštuose, bet savo prigimtimi šis instrumentas yra labiau pasaulietinis nei bažnytinis...
Kerintį nuoširdumą ir precizišką profesionalumą gebančių suderinti atlikėjų A. Krikščiūnaitės ir A. Kisieliūtės parengtoje programoje „Dama iš Monte Karlo“ skambės keturių prancūzų kompozitorių Reynaldo Hahno, Cécile Chaminade, Ernesto Chaussono bei Franciso Poulenco kūryba.
Prancūziškos dainos žavesys čia skleisis itin plačia spalvų gama: nuo šviesių, jausmingų, melodingų dainų apie vakaro svajas, smaragdines akis ir meilės ilgesį iki dramatiško senos, prasilošusios koketės monologo.
A. Krikščiūnaitė Lietuvos nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatė, sukūrusi ne vieną įsimintiną vaidmenį Lietuvos ir užsienio muzikiniuose teatruose. Jos repertuare vienodai svarbūs tiek operos, tiek oratorijos, kantatos ar dainos žanrai. Ji dainuoja įvairių stambios formos kūrinių solo partijas, koncertuoja su simfoniniais ir kameriniais orkestrais Lietuvoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, JAV.
Pianistė A. Kisieliūtė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos auklėtinė, bėgant metams nepraradusi ryšių su savąja Alma Mater ir dalinanti vertingas žinias koncertmeisterio katedros studentams.
Solidų jubiliejų minintys Žasliai pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėti 1457 m. vasario 28 d. Miestelio vardas kildinamas arba nuo Žaslos upelio, arba nuo Žaslių ežero. XVI a. teritorija atiteko Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui, kuris užrašė jį savo žmonai Barborai Radvilaitei, o 1792 m. Stanislovas Augustas miesteliui suteikė Magdeburgo teises ir herbą.
Iškiliausias Žaslių seniūnijoje gimęs žinomas žmogus kardinolas Vincentas Sladkevičius. Žaslių 560-ojo jubiliejaus iškilmėse koncertuosiantis Kauno valstybinis choras veiklą pradėjo prieš keturiasdešimt aštuonerius metus. Iki šiol jam vadovauja choro įkūrėjas, Lietuvos kultūros ir meno nacionalinės premijos laureatas, profesorius Petras Bingelis.
Išskirtine garso kokybe ir itin plačia dinamine raiškos skale pasižymintis kolektyvas jau surengė daugiau nei tris tūkstančius pasirodymų, yra nuolatinis valstybinėms šventėms bei iškiliems įvykiams paminėti skirtų renginių dalyvis.
