Žymiausių kino filmų melodijos skambės po atviru dangumi

Pirmąjį rugpjūčio sekmadienį Vilniaus universiteto Botanikos sode, o antrąjį – Taujėnų dvaro parke skambės žymiausių kino filmų muzika. Į fantazijų pasaulį Kristupo festivalio svečius lydės kompozitorius, gitaristas Chrisas Ruebensas, kartu su akordeonininku Nerijumi Bakula, smuikininku Tadu Dešuku bei kontrabosistu Vyčiu Nivinsku.

„Gyvenimas kaip filmas“, – sako charizmatiškasis belgas, nuo 2008-ųjų, kuomet prisijungė prie Baltijos gitarų kvarteto, gvenantis Vilniuje.

Paklaustas, ar tarp žymiausių kino filmų muzikinių kūrinių pateko ir jo mėgstamiausių filmų muzika, C. Ruebensas sako, kad bent jau dalis tikrai pateko. „Pradžioje kūrinių sąrašas buvo be galo ilgas, nuo pat pradžių stengiausi susiaurinti savo paieškas ir rinktis tik tuos, kurie buvo sukuri specialiai kino filmams. Atidžiai renkantis kai kurie tikrai nuostabūs kūriniai, tapę tikromis ikonomis, kaip pavyzdžiui Quentin Tarrantino „Traukinių žymėjimas“ (Traispotting) ar kai kurių Woody Allen filmų garso takeliai į programą nepateko. Taip pat programai netiko kai kurie klasikiniai kūriniai iš filmų „Amadėjus“ (Amadeus) ar „Pianistas“ (The Pianist). Tačiau buvo dainų, kurios iš karto atėjo į galvą, daugybę muzikos kūrinių paieškų metu atradau iš naujo naršydamas internete“ – sako muzikantas.

Anot atlikėjo yra tiek daug puikių vesternų, animacinių, fantastinių, romantinių, veiksmo, siaubo ir kitų žanrų filmų, ir visi jie turi išskirtinius garso takelius. „Taigi labai greitai aš turėjau per daug kūrinių ir buvo ganėtinai sunku nuspręsti, kurie iš jų turi likti programoje, o kurie ne. Pasirinkimą įtakojo keletas kriterijų – programa turėjo būti kelianti prisiminimus, verčianti šypsotis, o kartais net išspausti ašarą. Į ją būtinai turėjo patekti ir keletas kino filmų muzikos klasika laikomų kūrinių ir keletas mažiau žinomų dainų. Mūsų keturių muzikantų grupei tai buvo nemažas iššūkis, tačiau galutinė programa gavosi iš ties puiki,“ – programos rengimo subtilybes vardijo atlikėjas.

Pasidomėjus ar turi savo mėgstamiausią garso takelį C. Ruebensas prisipažįsta, kad be galo sunku išsirinkti vieną: „Esu didelis Tony Gatlif filmų gerbėjas, nes juose skamba autentiška, daugiausiai klajoklių muzika surinkta iš viso pasaulio. Taip pat kiekvienam Quentin Tarantino filmui muzika tarsi kuriama specialiai, nors kartais atrodo, kad režisierius savo istorijas dėlioja aplink muzikinius kūrinius.“ Jei vis tik reikėtų rinktis, Chris rinktųsi kompozitorių: „Praeitą savaitę mačiau Christopher Nolan Diunkerką (Dunkirk), kuriam muziką sukūrė Hans Zimmer. Nuostabus filmas su nuolat skambančia muzika. Kitais atvejais tai erzina, tačiau šiame filme vaizdai ir muzika dera ypatingai gerai, o pats garso takelis tiesiog stulbinantis. Vis tik, garso takelių kompozitorius numeris vienas, man ko gero yra John Williams. Muziką pradėjęs kurti 60-aisiais, pirmosios didelės sėkmės jis sulaukė tik 1975 m. pasirodžius kino filmui „Nasrai“ (Jaws). Tuo pačiu tai buvo pirmasis iš daugelio Steven Spielberg filmų, kuriam J. Williams kūrė muziką. Jis iš karto buvo pripažintas vienu geriausių garso takelių kompozitorių, ir vėliau sukūrė daugelį ikonomis tapusių kūrinių, tokiems filmams kaip „Indiana Džounsas“ (Indiana Jones), „Žvaigdžių karai“ (Star Wars), „Mirti iš malonumo“ (E.T.), „Supermenas“ (Superman), vėliau – „Gelbstint eilinį Rajeną“ (Saving Private Ryan), „Šindlerio sąrašas“ (Schindler‘s list) ir daugeliui kitų.“

„Neseniai mačiau ištrauką iš filmo „Nasrai“, kurioje iš apačios nufilmuoti vandenyje plaukiantys žmonės. Tam, kad būtų parodyta John Williams muzikos įtaka, pirmiausiai filmo fragmentas buvo parodytas be muzikos – tame nebuvo nieko baisaus, tiesiog plaukiantys žmonės ir tiek. Tačiau, tą pačia sceną žiūrint ir girdint skambančią ryklių muzikinę temą vaizdas tampa iš ties baisus, nors pačių ryklių ir nematyti, tik muzikinė užuomina. Panašu, kad S. Spielberg iš pradžių tai nepatiko, nes garsas atrodė pernelyg primityvus, tačiau vėliau tai tapo vienu įspūdingiausių kūrinių kino filmų garso takelių istorijoje,“ – pasakojimą apie kino filmų muziką tęsia pats ne vieną muzikinę kompoziciją sukūręs gitaristas.

„Melodijos ne tik atspindi filmo nuotaiką, bet ir pačios pasakoja atskirą istoriją“, – sako Chrisas, apgailestaudamas, kad koncertinę programą teko sutalpinti į pusantros valandos. Nuotaikinga muzikantų ketveriukė kvies leistis į nuotykius su „Karibų piratais“, svajoti su „Amelija iš Monmartro“, atrasti lobius su „Indiana Džounsu“. Be minėtų, programoje skambės muzika ir iš naujausių ir iš senesnių kino filmų, tokių kaip „Krikštatėvis“ (The Godfather), „Šindelrio sąrašas“ (Schindler‘s list), „Kartą“ (Once), „Vaiduoklių medžiotojai“ (Ghostbusters), „Titanikas“ (Titanic), „Geras, blogas ir bjaurus“ (The Good, the bad and the ugly), „Neįmanoma misija“ (Mission impossible), „Žvaigdžių karai“ (Star Wars), „Bulvarinis skaitalas“ (Pulp fiction), „Niujorkas, Niujorkas“ (New York, New York), „Rožinė pantera“ (The Pink Panter), „Džeimsas Bondas“ (James Bond), „Rokis“ (Rocky), „Katytė juoda, katinas baltas“ (Black cat white cat), ir „Groja Liuinas Deivisas“ (Inside Llewyn Davis).

Tiek į rugpjūčio 6-osios, tiek ir į rugpjūčio 13-osios dienos koncertus vaikai iki 7 m., neužimantys atskiros sėdimos vietos, įleidžiami nemokamai. Kristupo festivalio organizatoriai į renginio vietą kviečia atvykti anksčiau – koncerto bilietus turintys asmenys į VU Botanikos sodą bus įleidžiami jau nuo 16 val. (koncerto pradžia – 19 val.), į Taujėnų dvaro parko teritoriją – nuo 15 val. (koncerto pradžia – 17 val.). Atskirai už įėjimą į parką primokėti nereikia.

Prieš išsiruošdami į koncertus nepamirškite, kad jie vyks po atviru dangumi bet kokiomis oro sąlygomis. Tad jei lauke lytų, turėkite su savimi skėtį arba neperšlampantį apsiaustą.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis