„Procesas“ Rusijoje
„Turbūt keista žmogui turėtų būti situacijoje, kai Europos esi apdovanojamas šitokiu prizu, o Rusijoje turi vaikščioti į tardymus, iš tavęs atimtas užsienio pasas ir nežinia, ar galėsi važiuoti į apdovanojimų ceremoniją bei apskritai kur nors“ – mintimis dalijosi dramaturgas Marius Ivaškevičius, šiemet Rygos nacionaliniame teatre K. Serebrenikovo pastatytos pjesės autorius.
Šiuo metu režisieriaus Serebrenikovo vadovaujamame „Gogolio centre“ vyksta kriminalinės bylos tyrimas dėl galimai neteisėtai pasisavintų lėšų. Ieškovai teigia, kad 2012 m. centrui vadovavęs Aleksejus Malobrodskis pasisavino 2,3 milijono rublių (maždaug 32,5 tūkst. eurų), skirtų spektaklio „Vasarvidžio nakties sapnas“ pastatymui. Tyrėjų neįtikina nei oficialioje spaudoje 2012 m. publikuotos spektaklio recenzijos, nei faktas, kad spektaklis iki pat šiol dar buvo rodomas teatro repertuare. „Absurdiška, šizofreniška situacija“ – taip procesus teatre komentavo dabartinis jo vadovas Serebrenikovas, vidutinišką, senamadišką teatro aikštelę savo vadovavimo metais pavertęs prestižiniu ir aštrias temas scenoje gvildenančiu teatro meno centru.
Tačiau Serebrenikovas garsėja ne vien savo inovatyviais bei provokuojančiais, nenormine leksika konservatyvius Kremliaus pakalikus erzinančiais spektakliais. Jis visuomet labai aiškiai išsakė savo poziciją apie Rusijos vykdomą politiką, dažnai kritikuodavo Kremlių savo užsienio spaudai dalijamuose interviu, dalyvavo protestuose, pasirašė net kelis paramos laiškus, kuriuose išsakė savo paramą įkalintoms feministinės roko grupės „Pussy Riot“ narėms bei kitiems politiniams kaliniams. „Jis tapo tikra rykšte valdžiai“ – teigia Maskvos teatrinės bendruomenės iniciatyvose aktyviai dalyvaujantis amerikiečių kilmės teatro kritikas Johnas Freedmanas.
Visų pirma Serebrenikovo bute buvo atliktos netikėtos ir žeminančios kratos, kurių metu policija apvertė režisieriaus namus aukštyn kojomis; reidų metu taip pat buvo paralyžiuota „Gogolio centro“ veikla. Po to sekę tardymai ir kriminalinė byla prieš režisieriaus kolegas yra dalis valdžios pastangų, kuriomis siekiama prispausti menininkų bendruomenę, kritiškai vertinančią jos veiksmus. „Visi, kas bandė pastatyti kažką ne tokio tradicinio, be „samovarų“ ir naftalininių scenos atributų, buvo laikomi grėsme Rusijos kultūros šventumui“ – teigia J. Freemanas.
Laureatas „be eilės“
Tačiau nepaisant prieš Serebrenikovą nukreiptos Rusijos valdžios atakos, šiemet jis taps Europos teatro sąjungos įsteigto „Naujosios teatro realybės“ prizo laureatu. „Galiu pranešti miestui ir pasauliui tai, apie ką jau seniai žinojau, – savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje atviravo rusų teatro kritikė Marina Davydova, viena iš tarptautinės komisijos narių, rinkusių „Naujosios teatro realybės“ prizo nugalėtoją. – Birželio pabaigoje Rygoje vykusiame didžiulės tarptautinės žiūri posėdyje Kirilas Serebrenikovas buvo pripažintas vienu iš prestižinės „Naujosios teatro realybės“ premijos laureatu. Žiuri didžiulė, o nominacijų sąrašas dar didesnis, ir jame – pirmos svarbos režisieriai, savo eilės laukiantys jau daugelį metų. Kirilas šįmet buvo nominuotas pirmą kartą. <...> noriu pabrėžti, kad pirmu kartu šio prizo paprastai niekas negauna. Nepamenu tokio atvejo. Balsavimas sudėtingas, <...> sėdi prie didelio apvalaus stalo ir matai – ten Viduržemio jūros klanas, ten – Rytų Europos apologetai, o kitoje pusėje – galinga Vokietijos-Olandijos grupė, tačiau visų peripetijų nepasakosiu. Galiu pasakyti tik tiek, kad nepaisant visų sudėtingumų (diskusijų?), už Kirilą buvo balsuota beveik vieningai. Šiuo metu jis yra pasiekęs savo tarptautinės ir festivalinės šlovės piką (zenitą?). O visi žiuri nariai, kuriems yra tekę lankytis jo „Gogolio centre“, vadino jį įdomiausia teatrine erdve įsteigta Europoje per pastaruosius metus“.
M. Davydova taip pat rašė norinti tikėti, kad netrukus visi šiuo metu Rusijoje vykstantys nesusipratimai, susiję su kaltinimais ir apribojimais Serebrenikovui ir jo aplinkai, pasibaigs, ir nepaisant režisierių kaustančių suvaržymų, tokių kaip atimtas užsienio pasas, be kurio jis negali išvykti iš Rusijos, Europos teatrinė bendruomenė galės su režisieriumi susitikti gruodžio viduryje Romoje, kur vyks premijos įteikimo ceremonija. Jos minėtai komisijai priklauso Europos teatrų sąjunga, Europos teatrų suvažiavimas, Tarptautinė teatro kritikų asociacija ir Tarptautinis Viduržemio jūros šalių teatrų institutas. Kandidatus gauti šį prestižinį apdovanojimą ir Europos teatro premiją, skirtą „prisidėjusiems prie tautų tarpusavio supratimą ir suvokimą palaikančių kultūrinių renginių įgyvendinimo“, vertina komisija, sudaryta iš svarbiausių Europos festivalių atstovų bei žymiausių laikraščių kritikų. Premijos, šiemet paskirtos ir aktoriams Isabellei Huppert bei Jeremy Irons, tikslas – skatinti dramos meno pažinimą ir jo sklaidą Europoje, stiprinant kultūrinius ryšius ir europinę sąmonę.
„Europos teatro premiją“ 1986-87 metais įsteigė Europos Komisija ir Europos Taryba kaip bandomąją programą, kurią netrukus Europos Parlamentas ir Europos Taryba pripažino neeilinės kultūrinės reikšmės organizacija. Po poros metų greta Europos teatro premijos pradėtas teikti ir prizas už „Naująją teatro realybę“. Jis skirtas Europos teatre gimstančioms tendencijoms ir iniciatyvoms palaikyti. Lietuvoje šio apdovanojimo laureatais yra tapę režisieriai Eimuntas Nekrošius ir Oskaras Koršunovas.
Serebrenikovo spektaklis – „Sirenose“
„Aš laimingas, – savo nuotaikomis viešai dalijosi ir Serebrenikovas, – noriu visus apkabinti. Žinoma, šis didžiulis apdovanojimas priklauso ne tik man, bet ir visiems, su kuo esu dirbęs Rusijoje ir Europoje, – visiems teatrams, kuriuose stačiau spektaklius, visiems draugams, kurie padėjo, visiems priešams, kurie pamokė. Ačiū bendražygiams, su kuriais kūriau ir kuriu teatrą, visiems, su kuriais buvo sukurta „Platforma“ ir su kuo sukūrėme „Gogolio centrą“. Be jūsų būčiau kitoks. Arba manęs išvis nebūtų“.
Vienas naujausių režisieriaus darbų – tai šiemet Latvijos nacionaliniame teatre pagal lietuvių autoriaus Mariaus Ivaškevičiaus pjesę „Artimas miestas“ sukurtas spektaklis. Ši pjesė scenos šviesą jau yra išvydusi ne tik Lietuvoje ir Latvijoje, bet ir Anglijoje, Slovėnijoje, JAV, Italijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, net Naujojoje Zelandijoje. M. Ivaškevičių 2005 m. parašyti šią pjesę įkvėpė tikras įvykis, aprašytas danų spaudoje. Viename bute Kopenhagoje rastas kurį laiką neatpažintas moters kūnas vėliau tapo dvigubo gyvenimo liudijimu: atrastas aukos dienoraštis atskleidė, kad Malmėje moteris turėjo šeimą, o Kopenhagoje užsiiminėjo prostitucija ir vartojo narkotikus.
Pasak dramaturgo, Rygoje Serebrenikovas jau yra statęs spektaklius keturis kartus, o štai Vilnius jam – terra incognita. „Labai tikiuosi, kad nepaisant visų politinių ir pseudokriminalinių dalykų [Serebrenikovas] galės atvažiuoti į Vilnių. O spektaklis, pastatytas Rygoje, man labai patiko. Net negalvojau, kad jį galima taip gerai perkelti į Didžiąją sceną, man jis rodėsi labiau kamerinis kūrinys. Tačiau spektaklis pavyko stiprus ir psichologiškai paveikus“ – mintimis dalijosi M. Ivaškevičius.
Pasak „Sirenų“ meno vadovės Audros Žukaitytės, nors festivalio organizatoriai dar negali pasakyti, ar režisierius pasirodys Vilniuje, žinia apie apdovanojimą labai nudžiugino: „Festivalyje jau esame pristatę Europos teatro premijos laureatų Krystiano Lupos, Rimini Protokoll, Christopho Marthalerio, Alvio Hermanio, Krzysztofo Warlikowskio, Pippo Delbono, Rodrigo García‘os, Arpádo Schillingo, Katie Mitchell, Romeo Castellucci ir kitų „Naujosios teatro realybės“ prizo laimėtojų spektaklius, o šio apdovanojimo „paskyrimas“ K. Serebrenikovui liudija, kad ir šiemet festivalyje pristatomi karščiausiai aktualumu alsuojantys scenos meno kūriniai. Tikiuosi, Lietuvos žiūrovams galėsime pristatyti ne tik latviškąją „Artimo miesto“ versiją, bet ir jo režisierių“. Tuo tarpu festivalio direktorius Martynas Budraitis ragina suskubti įsigyti bilietus į užsienio programos spektaklius, kol jiems taikoma vasariška nuolaida: „Nuo rugsėjo bilietai – ne ypatingai ženkliai, tačiau vis tik brangs, tad siūlome dar šiandien susiplanuoti savo rudens vakarus“.
Daugiau informacijos apie programą, datas ir bilietų įsigijimą – festivalio tinklapyje www.sirenos.lt, bilietus platina – „Tiketa“.
