Orkestrinės muzikos gerbėjus sukvies rugpjūčio 16 d., trečiadienį, 18 val., į Kauno valstybinę filharmoniją Pažaislio muzikos festivalio kvietimu atvykstantis Europos sąjungos jaunimo orkestras.

Žanrų sintezei simpatizuojanti publika rugpjūčio 18 d., penktadienį, 18 val., Jonavos Joninių slėnyje galės klausytis įsimintiniausių roko baladžių.

Jas Pažaislio muzikos festivalio publikai dovanos Gintaro Rinkevičiaus diriguojamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras bei gerai ne tik roko gerbėjams pažįstami solistai: Povilas Meškėla, Česlovas Gabalis ir Jeronimas Milius.

Kone kiekvieną Pažaislio muzikos festivalį papuošiantis flamenko šokis atkeliaus ir šiemet: juo gėrėsimės rugpjūčio 19 d., šeštadienį, 18 val., Raudondvario dvaro menų inkubatoriuje Klausantis programos „Alma Flamenca“ išvysime įspūdingą atlikėjos Maise Márquez choreografiją ir žadą atimančią jos judesių ekspresiją.

Šiame koncerte šokėja dalinsis scena su festivalio publikai jau pažįstamu gitaristu iš Ispanijos Carlosu Piñana, ispanų flamenko vokalistu Alejandro Villaescusa, gitaros virtuozu iš Austrijos Raineriu María Zehetbaueriu ir Migueliu Angelu Orengo iš Ispanijos atvykusiu perkusijos meistru.

Kamerinės muzikos mylėtojai tikrai džiaugsis rugpjūčio 20 d., sekmadienį, 16 val., Gelgaudiškio dvare vyksiančiu koncertu. Čia skambės programa „Romantinės melodijos“, kurią atliks svečiai iš Izraelio: šeimyninis pianistės ir smuikininko duetas „Duo Lorenzen“.

Kauno filharmonijoje koncertuosiantis Europos sąjungos jaunimo orkestras pažers gausybę muzikinių perlų, kurie praskaidrins nuotaiką kiekvienam šio koncerto klausytojui. Visų Europos sąjungos šalių atstovus vienijantis muzikos kolektyvas savo istoriją skaičiuoja jau daugiau nei keturis dešimtmečius.

Jam vadovavo tokios muzikos pasaulio garsenybės kaip Claudio Abbado, Bernard Haitink, Vladimir Ashkenazy, o spaudos puslapiai po kolektyvo pasirodymų ne kartą mirgėjo tokio pobūdžio atsiliepimais: „Tai orkestras, pasižymintis užburiančia, įtraukiančia atlikimo maniera, alsuojančia nevaržoma energija, aštriu kaip lazerio spindulys susikaupimu ir kolektyviškumo jausmu.“

Šiuo metu kolektyvo meno vadovas yra iš Rusijos kilęs dirigentas Vasily Petrenko, taip pat vadovaujantis Karališkajam Liverpulio ir Oslo filharmonijos orkestrams. Greta orkestro, kuriam koncerto metu diriguos jo meno vadovas, girdėsime talentingą solistą švedų trombonininką Christianą Lindbergą.

Koncerto metu skambės nuostabiausi kūriniai iš vieno garsiausių visų laikų danų kompozitoriaus Carlo Nielseno, suomių romantizmo genijaus Jeano Sibeliuso bei Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybinio palikimo, taip pat trombonininko Ch.Lindbergo autorinės kompozicijos.

Koncerto Jonavoje programa tikra šventė visiems, mėgstantiems gerą ir kokybišką muziką. Įspūdingieji vokalistai koncerte atliks kūrinius iš Rodo Stewarto, Bryano Adamso, grupių „Depeche Mode“, „Metallica“, „Deep Purple“, „Guns Nʼ Roses“, „Scorpions“ bei kitų legendomis tapusių atlikėjų repertuaro.

Charizmatiškasis J.Milius teigia: „Koncertuoti su orkestru yra ypatinga, nes tai kelios dešimtys profesionalų, papildančių vienas kitą ir kvėpuojančių vienu ritmu tam, kad sudarytų galingą visumą, paskleistų stiprią energiją ir sukurtų atmosferą, alsuojančią klausytojui.

Dauguma rokerių svajoja koncertuoti kartu su orkestru. Mes esame laimingi, kad galime tai patirti!“ Nors įėjimas į koncertą nemokamas, atlikėjai perspėja: „Ramaus vakaro nesitikėkite šiandien mes nusiteikę kaip reikiant švęsti!“ Jausmingos baladės sutinkamos daugelyje muzikos žanrų. Jų gausu pop muzikoje, ritmenbliuzo, soul, kantri, roko, elektroninės bei tautinės muzikos lobynuose.

Dažniausiai atliekamos lėtu tempu, jos pasižymi sodriomis aranžuotėmis, išryškinančiomis dainos melodiją bei harmoniją. Roko baladės žanras susiformavo XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje, kuomet tuometinės roko žvaigždės pajuto siekį publikai perteikti prasmingus, giliamintiškus tekstus.

Žanro tyrėjai teigia, kad amerikiečių sąmonėje baladės įsitvirtino po to, kai 1976 m. radijo stotys ėmė aktyviai transliuoti prieš keletą metų sukurtas dainas, tokias kaip grupių „Led Zeppelin“ bei „Aerosmith“ hitai „Stairway to Heaven“ ar „Dream On“.

Daugeliui mūsų ispaniškas flamenkas tėra kerintis reginys, tačiau patiems ispanams tai tikra jausmų korida, grįsta asmenine patirtimi, tautos istorija, realiais išgyvenimais. Ne išimtis ir flamenko šokio karalienė M.Márquez. Ji atstovauja tai Mursijos šokėjų kartai, kuri sukūrė bei įtvirtino šio regiono šokio kultūros tradicijas.

Ispaniškų šokių ir flamenko studijas baigusi prestižinėje Mursijos profesionalaus šokio konservatorijoje atlikėja keletą metų iš eilės buvo skatinama įvairių fondų stipendijomis, gilino žinias pas žinomiausius šio žanro artistus. Ryškus choreografės talentas bei virtuoziška šokio technika, atsiskleidžiantys originaliuose pasirodymuose, pelnė jai pasaulinę šlovę. Šokėjai pritarsiančios grupės vadovas C.Piñana kuria muziką Mursijos šokio trupėms, kino filmams, yra išleidęs savo kūrybos natų rinkinį, jo diskografijoje puikuojasi penki soliniai albumai.

Jis ne tik vienas įdomiausių šiandienos flamenko kompozitorių bei atlikėjų: įvairiapuse veikla šis muzikantas daug prisideda prie šio nacionalinio ispanų žanro populiarinimo. Spauda apie atlikėjo pasirodymus rašo: „nėra nė lašo abejonės, kad šis gitaristas atrado savo vietą ne tik dėl nepriekaištingos technikos, bet ir dėl originalių muzikinių koncepcijų. Jis atveria muzikai naujus kelius, tuo pačiu neleisdamas tradicijoms nugrimzti užmarštin“.

Tiek scenoje, tiek gyvenime nuolatos esantys kartu smuikininkas Eckart Lorenzen ir pianistė Batia Steinbock Lorenzen Pažaislio muzikos festivalio klausytojams parengė romantizmu alsuojančią programą, kurioje girdėsime nuostabiausias čekų tautos dainiaus Antoníno Leopoldo Dvořáko, rusų romantiko Piotro Čaikovskio, prancūzų impresionisto Claude Debussy, vokiečių romantinės harmonijos meistro Johanneso Brahmso, A.Dvořáko mokinio ir žento, čekų kompozitoriaus ir smuikininko Josefo Suko bei aistringojo ispanų kūrėjo Manuelo de Falla melodijas.

E.Lorenzen griežė pirmuoju smuiku garsiausiuose Europos bei Izraelio orkestruose, kaip solistas bendradarbiavo su garsiais dirigentais ir atlikėjais. Varšuvoje gimusi B.Steinbock Lorenzen studijavo Tel Avivo bei Berlyno aukštosiose muzikos mokyklose, vėliau pelnė specialią stipendiją studijoms Italijoje.

Atlikėjos repertuare ypatingą vietą užima šiuolaikinė italų muzika, kurią pianistė kviečiama groti įvairiose Europos šalyse vykstančiuose festivaliuose.

Pažaislio muzikos festivalio programą rasite čia.