Naujam gyvenimui prikeltuose buvusiuose Lodzės darbininkų bendrabučiuose įrengti madingi loftai, senuose raudonų plytų fabrikuose veikia puikūs restoranai, meno galerijos, čia įsikūręs net ir pasaulinio lygio scenos žvaigždėms įtinkantis viešbutis.
Tai, kad Lodzė nuo sostinės Varšuvos nutolusi vos per 130 kilometrų, anksčiau buvo pagrindinis gyventojų mieste mažinantis veiksnys, ypač apmirus tekstilės pramonei. Jaunimas bėgdavo ieškoti geresnio gyvenimo į Varšuvą. Dabar jį traukia atgal, mat Lodzė garsėja festivaliais. Čia vyksta tarptautiniai fotografijos, tango, kinetinio šviesų meno „Light Movie Festival“, du kartus per metus – svarbiausias Lenkijos mados renginys „FashionPhilosophy Fashion Week Poland“. Sparčiai kuriamas Naujasis centras (lenk. Nowe Centrum Łodzi) – iškils ne vienas biurų dangoraižis – miestą atgaivins dar labiau.
Beje, vietiniai dangoraižiai kuriami lygiuojantis į Vilniaus daugiaaukščius biurų pastatus, bet Lodzė – būsimoji galinga Vilniaus varžovė veiklos rangos srityje.
Lodzė sparčiai ruošiasi 2022-ųjų pasaulinei parodai „Expo“. Miesto vartai – Lodzės geležinkelio stotis Fabryczna (lenk. Łódź Fabryczna) jau įrengta. Senoji, pastatyta 1865 m. fabrikanto Karolio Scheiblerio, buvo nugriauta, o naująją nuspręsta įrengti po žeme – siekiant atlaisvinti plotą kitiems naujojo miesto centro statiniams. 2016 m. gruodžio 11 d. į Lodzės geležinkelio stotį Fabryczna atvyko pirmasis traukinys. Ši stotis netrukus turėtų tapti vienu pagrindinių Lenkijos geležinkelio stočių mazgų.
PENKTADIENIS
Naujas traukos centras
10 valanda ryto
Struktūrinių miesto dalių ir pastatų atgaivinimas (revitalizacija) – tikras iššūkis architektams. Lodzėje ką tik baigtas įgyvendinti vienas tokių ambicingų projektų – atgaivinta šiluminė elektrinė, tai kainavo 75 mln. eurų. 1907-aisiais pastatyta pirmoji Lodzės komercinė šiluminė elektrinė. Šilumą ir elektrą miestui ji teikė iki 2000-ųjų (buvo pagrindinė tiekėja).
Pastatą nuspręsta išsaugoti kaip architektūros paminklą. Dabar atgaivintose patalpose – mokslo, technikos, kultūros centras „EC1“ (pavadinime užšifruota istorija – santrumpa EC reiškia šiluminę elektrinę (lenk. elektrociepłownia), o 1 – pirmoji). Kol kas jis veikia dar ne visu pajėgumu, bet čia nuo 2016 m. sausio jau girdėti vaikų šurmulys – moksleiviai atvyksta į vieną šiuolaikiškiausių Europos planetariumų. Per aštuonis veiklos mėnesius čia pabuvojo daugiau nei 100 tūkstančių lankytojų.
„EC1“ įsikūrė 2015-aisiais įsteigtas Valstybinis kino kultūros centras, tuoj pradės veikti Komiksų centras ir 3D kino teatras, gruodžio mėnesį duris atvers su Varšuvos Koperniko mokslo centru galėsiantis varžytis Mokslo ir technologijų centras (pastarasis unikalus tuo, kad čia bus galima apžiūrėti daug išlikusių elektros ir šilumos gamybos įrengimų).
Michał Kędzierski, „EC1“ komunikacijos ir rinkodaros vadovas:
„Po centrą vaikštantys žmonės – lyg muzika mano ausims. Tai reiškia, kad ši vieta gyva. Labai ilgai čia girdėdavau tik savo paties žingsnius. Dirbu „EC1“ jau dvejus metus – vedu ekskursijas. Jei reikės elektros, kvieskite mane (juokiasi). Gavęs pasiūlymą imtis šio projekto turėjau apsispręsti labai greitai, bet nebuvo sunku – vos atėjęs apžiūrėti šios vietos iškart pasakiau: „Taip.“ Tokiam projektui neįmanoma atsispirti – juk kuriame miesto ateitį. Tai industrinė, nuostabiai graži ir naudinga vieta. Ir mes nesustojame. Aišku, nežinojau, kad bus taip sunku (juokiasi). Viską išvalėme, iššveitėme, išsaugojome kiekvieną plytelę, bet vertėjo. Lodzė buvo pramoninis miestas. Mes ieškome naujų idėjų, kaip panaudoti senus dalykus, o svarbiausia – kaip pritraukti žmones, nes miestas – tai žmonės. Rengėme susitikimus su buvusiais šiluminės elektrinės darbininkais. Mano patėvis irgi dirbo šioje vietoje, tad nebuvo labai patenkintas, kai pasakiau, kur eisiu dirbti. O pamatęs rezultatą visiškai apstulbo. Po kelių mėnesių duris atvers Mokslo ir technikos centras, tada veiksime visu pajėgumu. Tai mums svarbiausias momentas. Auginu sūnų ir dukterį, su jais išbandėme visus interaktyvius Mokslo ir technikos centro žaidimus. Tai ir planetariumas vaikams – tarsi ilga įdomi pamoka. Nors jei norėtumėte centre viską detaliai apžiūrėti ir išbandyti, neužtektų ir dviejų dienų.“
Kino burtai
Popietė
Leono Schillerio valstybinė aukštoji kino, televizijos ir teatro mokykla – Lodzės ir visos Lenkijos pasididžiavimas. Legendiniai režisieriai Krzysztofas Kieślowskis, Krzysztofas Zanussis, Romanas Polańskis, Andrzejus Wajda, aktorė Barbara Brylska – šios mokyklos absolventai. Kino mėgėjams taip pat verta užsukti į Kinematografijos muziejų, šis nuo 1986-ųjų veikia XIX a. fabrikanto Karolio Scheiblerio rūmuose.
Jolanta Kolano, Kino, televizijos ir teatro mokyklos spaudos atstovė
„Ši mokykla elitinė. Ji pradėjo veikti žydų fabrikantui Oskarui Konui anksčiau priklausiusiame name. Pavyko išsaugoti kai kuriuos tų laikų baldus ir veidrodžius, išliko autentiškų interjero detalių. Seniau studentų čia buvo itin mažai – ne daugiau nei 20, jie jautėsi tarsi viena šeima, o Polanskio laikais čia kone gyvendavo.
Netoliese buvo maisto parduotuvė, tad nusipirkdavo valgyti ir, užsirakinę mokyklos kino teatre, žiūrėdavo filmus. Mokyklos kino teatras komunizmo laikais buvo laisvės sala, nes režisieriai atgabendavo retų filmų, ir tik čia būdavo galima juos pamatyti. Ir dabar dvasią turinti kino salė laukia žiūrovų – joje nemokamai rodomi išskirtiniai filmai, tik ne visi norintieji gali patekti, nes vietų – vos 80. Kai Lodzėje filmuotai kino juostai „Ida“ teiktas „Oskaras“, vakariniais drabužiais pasipuošę kino entuziastai rinkosi čia žiūrėti ceremonijos transliacijos ir kelti taurių už Lenkijos kinematografijos triumfą.
Dabar Lodzės kino, televizijos ir teatro mokykla užima keletą pastatų, čia mokosi ne daugiau nei 1000 studentų, o dėstytojų yra 200. Ji laikoma viena geriausių Europos kino mokyklų, garsėja itin aukšta studijų kokybe. Populiariausia čia – aktorystė, stojančiųjų – 700, vietų – 20. Režisūrą studijuoti nori daugiau nei 200 kandidatų, priimama 10. Dešimt procentų studentų – užsieniečiai.“
Vakarienė
8 valanda vakaro
Anot vietinių, iš Varšuvos žmonės važiuoja į Lodzę vakaroti – pasėdėti baruose, restoranuose, pasilinksminti naktiniuose klubuose, mat čia visa tai atsieina pigiau nei sostinėje.
Vienas populiarių Piotrkovskos gatvėje esančių restoranų „Drukarnia Skład Wina
& Chleba“ sužavėjo puikia atmosfera. Neįprastas derinys – su vynu marinuota silkė
ir meduolis.
Nakvynė
Architektų grupės „OP Architekten“ projektuotas keturių žvaigždučių viešbutis „Adel's“ – dar vienas Lodzės pasididžiavimas.
1877–1878 m. statytame verpimo ceche, stengiantis išsaugoti industrines detales, įrengti 278 modernūs kambariai, restoranas, o viršutiniame aukšte – modernus SPA centras su baseinu, perdarytu istoriniu vandens rezervuaru. XIX a., I. Poznańskio laikais, ant stogo priešgaisriniais sumetimais įrengti vandens rezervuarą buvo modernus sprendimas.
ŠEŠTADIENIS
Meno turas
11 valanda ryto
Meno mėgėjai Lodzėje gali įdomiai praleisti laiką vaikščiodami po miestą su projekto„Galeria Urban Forms“ žemėlapiu (šį atsispausdinti galima užsukus į tinklalapį www.galeriaurbanforms.org) ir ieškodami modernios sieninės tapybos pavyzdžių.
Kita puiki vieta – Lodzės šiuolaikinio meno muziejus. Tai – vienas seniausių modernaus meno muziejų. Jo pasididžiavimas – 1929–1931 m. meno kūrinių (tarp šių – Marco Chagallo, Maxo Ernsto, Paulo Klee darbai) kolekcija.
Centrinis muziejus „MS1“ yra Maurycy'io Poznańskio rūmuose, naujausia ekspozicijų erdvė „MS2“ – pramogų, kultūros ir prekybos centro „Manufaktura“ teritorijoje (renovuojant fabriko pastatus nuspręsta vieną flygelį skirti menui). Nuo 2008-ųjų veikiantis „MS2“ išdėstytas per tris aukštus, vienas jų skirtas laikinoms parodoms rengti.
Miesto aikštė
Popietė
Vienas Lodzės ypatumų yra tas, kad ji neturi tipiško senamiesčio ir centrinės aikštės, nėra joje ir upės. XIX a. šis miestas kurtas kaip pramonės citadelė. Trys tekstilės fabrikantai – Karolis Scheibleris, Israelis Poznańskis ir Henrykas Grohmanas – rūpinosi tik verslu. Miesto širdyje buvo antro pagal turtingumą Lodzės pramonininko I. Poznanskio fabrikas, šalia – ir jo paties rūmai. Žmonės tikėjo, kad, darbininkui einant pro vartus su virš šių kabančiu laikrodžiu, velnias į kapšą įmeta rublį. Kuriant modernią Lodzę, buvusio I. Poznańskio fabriko pastatuose įrengtas pramogų, kultūros ir prekybos centras „Manufaktura“, o priešais jį suformuota aikštė – erdvė susibūrimams, renginiams, koncertams ir kitoms pramogoms rengti.
Vasarą čia veikia smėlio paplūdimys, žiemą – ledo čiuožykla. Naujausia pramoga – 118 m lyno trasa tarp pastatų ekstremalių pramogų mėgėjams. Viename pastate veikia tekstilės muziejus. Aplink – daugybė vietų skaniai papietauti.
Pasivaikščiojimas
Vakaras
Piotrkovskos gatvėje – puikūs autentiški XIX ir XX a. eklektikos, neoklasikos, secesijos, istorizmo stilių pastatai.
Norintiesiems pamatyti šią gatvę kitoje šviesoje būtina vykti į Lodzę rugsėjo 29 d. – kai čia vyks kasmetis kinetinio šviesos meno festivalis „Light Move Festival“. Tada bus galima gėrėtis iliuminuotais fasadais ir multimedijų projekcijomis.
