Filmas „Įsakymai“ seka bevardį kareivį, žygiuojantį be įsakymų ir apsuptą beveidžių priešų, patenkantį į spąstus Amerikos niekieno žemėje. Pasišalinęs iš savo karinio būrio, karys klajoja gatvėmis, neatpažįstamomis dėl mūšių, kurių jis neprisimena... Savo betikslės odisėjos metu jis sutinka sūnus be tėvų, pamokslininkus be pamokslų bei karininkus be žinių, pasiklydusius teroro persmelktuose Amerikos priemiesčiuose. Andrew Stasiulio debiutas – tai filmas apie šiuolaikinius karo filmus, žvelgiantis ne tik į kiekvieną visuomeninio bei asmeninio gyvenimo aspektą įsismelkusį karą su terorizmu, bet ir į tai, kaip televizijos serialai bei filmai perteikia šį reiškinį.
A. Stasiulio kūrybinis kelias buvo paženklintas netradicinio kino už Holivudo ribų paieškomis. „Visada sakau savo studentams – pažiūrėkite, ką rodo kino festivaliai visame pasaulyje, ir suprasite, koks įdomus ir netikėtas gali būti kinas“, teigia režisierius. „Mane domina filmai už tradicinės Holivudo meilės istorijos ribų. Kinas – tai ne tik priemonė kažkam užsidirbti milijoną dolerių, bet kartu pasakyti kažką reikšmingo ir užmegzti ryšį su žmonėmis.“
„Įsakymai“ buvo bandymas pritaikyti garsiojo prancūzų rašytojo Alain‘o Robbe-Grillet knygą „Labirinte“ („Dans le labyrinthe“) ekranui: Robbe-Grillet darbai režisierių domino nuo pat paauglystės, ypač jo bendras kūrinys su Alain‘u Resnais „Paskutiniai metai Marienbade“. Anot Stasiulio, ši istorija – tai šiuolaikinės, rugsėjo 11-osios žaizdas tebesigydančios Amerikos paveikslas: „Pamažu supratau, kad turiu išversti šią istoriją rugsėjo 11-osios paveiktai Amerikai ir kalbėti apie visus savo draugus, išėjusius į karą. Kai kurie niekada negrįžo, o grįžusieji – tarsi vaiduokliai, buvusių žmonių šešėliai. Būtent ši transformacija yra istorija, kurią norėjau papasakoti“, sakė režisierius.
Paskaitoje „Karas ir medijos: mūšio vaizdinio fenomenas“ režisierius analizuos kompiuterinių žaidimų, žiniasklaidos ir kino rolę formuojant mūsų nuomonę apie karinius konfliktus, nepaisant to, ar ji teigiama ar neigiama. Tyrinėdamas įvairias medijas, Stasiulis kviečia kartu praskleisti mūšio lauko pinkles, skiriančias tikrą kariavimą ir jo virtualias reprezentacijas. Anot režisieriaus, „karas – tai suvokimas, ideologija, mūsų mintys ir mūsų jausmai. Mes gyvename prieštaringuose laikuose: viena vertus, esame skatinami įtarti vienas kitą ir gyventi baimėje dėl nežinomybės, kita vertus mums prižadami mus išgelbėsiantys superherojai. Tai – naujoji norma“.
Viešnagė Tarptautiniame Kauno kino festivalyje – pirmasis savo lietuviška kilme itin besididžiuojančio kino kūrėjo vizitas į Lietuvą: „Užaugęs gyvoje ir išdidžioje lietuvių bendruomenėje Čikagoje aš itin didžiuojuosi savo lietuviška kilme. Mes turime savąsias tradicijas ir ritualus. Mano sesuo itin džiaugiasi, išmokusi gamintį kugelį – jis yra fantastiškas! Tad ši kelionė – tai ilgai lauktas grįžimas namo. Labai džiaugiuosi, galėdamas su publika ir savo tauta pasidalinti sau itin brangiu filmu.“
„Įsakymai” taipogi bus rodomi KTU Kultūros ir renginių centre gruodžio 9 d., 16 val. Savo žiūrovams, ieškantiems netradicinio žvilgsnio į karinius konfliktus, Kauno kino festivalis taip pat siūlo dvi ypatingas istorijas apie konfliktą, migraciją ir meilę: „Grubi pirštų atspaudų sunaikinimo istorija“ ir „Aminos profilis“.
„Grubi pirštų atspaudų sunaikinimo istorija“ – tai video esė apie odos ir informacijos rinkimo sankirtą EURODAC, Europos prieglobsčio Daktiloskopijos duomenų bazėje (European Asylum Dactiloscopy Database). Šioje bazėje renkami ir naikinami pirštų atspaudai, čia cirkuliuoja informacija, nulemsianti, kieno prieglobsčio prašymai bus priimti, o kieno – atmesti. Kino režisierės, menininkės ir akademikės Ayeshos Hameed filmas – tai žvilgsnis į skirtingas atspaudų ir kūnų, kuriems tie atspaudai priklauso, trajektorijas.
Kanadietės kino režisierės Sophie Deraspe dokumentinis filmas „Aminos profilis“ – tarp Sirijos ir Monrealio užgimusi neeilinė meilės istorija. Kanadietė Sandra Bagaria 2011 metais, Arabų pavasario metu, aptikusi Aminos Arraf asmeninį tinklaraštį „Lesbietė mergina Damaske“, išsyk susižavėjo kerinčia šių tekstų autore. Tačiau jų virtualios meilės istorija greitai pakvimpa detektyvu, Sandrai kylant vis daugiau klausimų apie mįslingąją Aminos personą. Romantiškai istorijai pamažu virstant neįtikėtinu trileriu, į šią painiavą įsivelia JAV slaptosios tarnybos, didieji žurnalistikos portalai ir nesuskaičiuojamas būrys Sirijos revoliucijos rėmėjų. „Aminos profilis“ – tai neeilinis žvilgsnis į Arabų pavasarį ir šiuolaikinę virtualią komunikaciją, tyrinėjantis virtualaus pasitikėjimo ribas.
Paskutinė galimybė išvysti šias neeilines istorijas Kaune – gruodžio 6 d., 20:20 val. kino centro „Romuva“ laikinojoje salėje.
Kaune kino festivalio renginiai ir filmų seansai vyks iki gruodžio 13 d. „Romuvos“ laikinojoje kino centro salėje, KTU Kultūros ir renginių centre, Kauno menininkų namuose bei M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Vilniuje festivalis viešės gruodžio 7-13 d. kino teatre „Pasaka“. Panevėžyje festivalis gruodžio 15-17 d. vyks kino teatre „Garsas“. Visa festivalio programa – www.kinofestivalis.lt.
