Švedų rašytojos Astridos Lindgren apysaka „Broliai Liūtaširdžiai“ – viena įsimintiniausių knygų, parašytų jaunam skaitytojui. 1973 metais pasirodę „Broliai Liūtaširdžiai“ buvo ne savo meto pasaka. Nė vena iš Lindgren knygų nesulaukė tokios stiprios kritikos kaip „Broliai Liūtaširdžiai“. Tai, kad knygoje vaikams „mirtis iškeliama kaip problemos sprendimas“, buvo palaikyta neatsakingu ir baisiu žingsniu. Ir jokia kita knyga vėliau nebuvo taip mylima ir naudojama tam tikriems tikslams kaip „Broliai Liūtaširdžiai“ – knyga apie sunkiai sergantį Skrebutį Lejoną, kuris guli virtuvėje ant kanapos ir miršta, apimtas baimės po to, kai jo drąsusis vyresnysis brolis žuvo per gaisrą, gelbėdamas savo sergantį jaunėlį broliuką. Abu vaikai iškeliauja į nežinomą šalį Nangijalą, kur jų laukia daugybė nuotykių…
Skrebučio fantazijoje besirutuliojanti pasaka veikia kaip paguoda ir tampa tiltu tarp gyvenimo ir mirties. „Brolių Liūtaširdžių“ istorija buvo daugybę kartų pasakota pasaulio teatro scenose ir kine. Danų režisierė ir vaizdo menininkė Kirsten Dehlholm su savo kūrybine komanda ją nusprendė papasakoti savaip.
Spektaklis „Broliai Liūtaširdžiai“ – tai vizualinė garsų drama. Istorija pasakojama per vieno personažo – Skrebučio Liūtaširdžio – ligos, mirties, išdavystės, tironijos, broliškos meilės, ištikimybės, drąsos ir kitus išgyvenimus. Juos atskleidžia garsai, balsai ir vaizdai projektuojami ant įvairaus formato ekranų, sukonstruotų iš paprasčiausių medžiagų. Visą žiūrovų salę gaubiantys danų garso dizainerio Kristiano Hverringo sukurti garsų „peizažai“ – vienas svarbiausių spektaklio akcentų.
Spektaklio „Broliai Liūtaširdžiai“ kūrėjai siekia perteikti nenusakomą tikrovę, egzistuojančią tarp sapno ir fantazijos, nutiesiančios Astrid Lindgren pasakos tiltą tarp gyvenimo ir mirties…
„Broliai Liūtaširdžiai“, mano manymu, yra apie buvimą žmogumi ir jo mirtį. Juk iš tiesų, nuo pat knygos pradžios skaitytojas patenka į pomirtinį pasaulį. O mirtis yra visiška paslaptis. Kas yra pomirtinis gyvenimas? Ar tai fantazija? O galbūt tikėjimas? Manau, požiūris priklauso nuo to, koks esi žmogus ir kuo tiki... Čia reikėtų sugrįžti prie mūsų pagrindinės idėjos – juodos erdvės. Mes norime, kad istorija būtų pasakojama tamsoje. O šviesos pagalba žiūrovai galėtų pamatyti tik tam tikras istorijos detales, tarsi nuotrupas. Toks istorijos pasakojimo būdas aktyvins, provokuos ir jauno, ir suaugusio žiūrovo vaizduotę. Mums šiame spektaklyje svarbu pasiekti žmogaus jausmus“, - teigia režisierė.
Kirsten Dehlholm labiausiai žinoma kaip Kopenhagoje įsikūrusios inovatyvios menų laboratorijos „Hotel Pro Forma“ vadovė, savo konceptualiais darbais pelniusi tarptautinį pripažinimą. Spektaklius, operas, tarpdisciplininius projektus ir performansus menininkė kuria skirtingose Europos šalyse, o su savo darbais ji yra apkeliavusi įvairias pasaulio šalis. 2014-ais Dehlholm Lietuvos nacionaliniame dramos teatre sukūrė „Kosmosą+“, pelniusį „Auksinį scenos kryžių“ už geriausią spektaklį vaikams ir jaunimui. Naujausias Dehlholm kūrybos įvertinimas – svarbiausias Danijos scenos menų apdovanojimas „Reumert“, kurį 2017 metais režisierė ir jos vadovaujama „Hotel Pro Forma“ pelnė už geriausiu metų darbu pripažintą operą „NeoArctic“.
Spektaklyje „Broliai Liūtaširdžiai“ pagrindinius brolių vaidmenis kuria jauni aktoriai Matas Dirginčius ir Karolis Kasperavičius. Vaidina aktoriai Viktorija Kuodytė, Gediminas Storpirštis, Saulius Sipaitis, Sergejus Ivanovas, Aleksas Kazanavičius, Nerijus Gadliauskas, Ignas Ciplijauskas. Garsų dizaineris - Kristian Herrvig, vaizdo projekcijų autorius - Rimas Sakalauskas, kostiumų dailininkė - Ugnė Martinaitytė, dramaturgė - Anne Mette Fisker Langkjer.
Premjera – 2018 m. sausio 20, 21 ir 27 dienomis.
