Ne vienas tyrimas patvirtino faktą, kad save fiziškai aliname, kai dirbame tai, kas mus vargina, imamės veiklos, kurios prasmės nematome. Išeitis lyg ir paprasta – susirasti mums įdomią veiklą ar svajonių darbą. Apie tokį darbą, matyt, pasvajoja visi, kurie tokio dar nedirba. Ir visai nesvarbu, ar šiuo metu darbo neturite, ar darbas, kurį kadaise mylėjote, dabar tapo našta, visada galima pasinaudoti šia situacija savęs atradimui ir radikalesniems gyvenimo pokyčiams – naujo darbo – svajonių darbo – paieškai.
Ko gero kiekvienas sutiks, kad darbo paieškos kelias yra sunkus ir kelia nemenką stresą. Kiekvienas atrankos etapas iš mūsų pareikalauja pastangų ir susikaupimo. Pastangų teks įdėti ir gilinantis į save patį, savo poreikius ir norus.
Taigi, nuo ko pradėti ir kaip nepasimesti šiame darbo paieškos kelyje? Štai klausimai, kurių atsakymai gali padėti atsirinkti, susivokti, pasirengti.
Kas aš ir ko noriu?
Pasiryžę pokyčiams ir atradę darbo skelbimą, į kurį ketinate atsiliepti, dar prieš aplikuojant pasvarstykime ir atsakykite sau į klausimą, kodėl man šis darbas atrodo įdomus, ir kodėl noriu būtent jo. Prisiminkite savo pomėgius, darbus, kuriuos dirbate arba kažkada dirbote su malonumu, studijų metu labiausiai patikusius dalykus. Pasvarstykite, gal ir dabar norėtumėte užsiimti kažkokia panašia veikla.
O dabar pasiimkite darbo skelbimą ir dar kartą jį įdėmiai perskaitykite ir įvertinkite, ar tai, ką reikės dirbti, jums suteiks galimybę mėgautis procesu, ar šiame darbe jums norėsis išmokti kažką naujo, ar įmonės produktas ar paslauga yra įdomūs tiek, kad norėtumėte tapti jo ekspertu ir būti jo ambasadoriumi. Nenustebkite, jei dar kartą išanalizavę skelbimą suprasite, kad šis darbas jums tik padėtų spręsti finansinius klausimus, ir kad tokio pobūdžio darbas jums visai ir ne prie širdies, nes jis niekaip nesusijęs su tuo, kas esate.
Tai koks gi tas mano svajonių darbas?
Pasigilinę į save ir atsirinkę lūkesčius, pabandykite nupiešti savo svajonių darbo paveikslą. Į jį turėtų įsilieti ne tik užduotys, kurias reikės atlikti kiekvieną dieną, bet ir jums priimtina įmonės darbo kultūra, kolektyvas, patinkantis vadovavimo stilius, galimybės mokytis, augti, keliauti, taip pat neformali veikla.
Turėdami paveikslą – aiškų svajonių darbo vaizdinį – atlikite namų darbus ir išsiaiškinkite, ar įmonė, kurios skelbimu susidomėjote, išpildys jūsų svajonę. Pasižvalgykite, paieškokite informacijos apie potencialų darbdavį. Šiais informacijos technologijų laikais tai padaryti išties paprasta – peržvelkite įmonės interneto svetainę, socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą, visą kitą viešai prieinamą informaciją, kurią pavyksta rasti: straipsnius, skundų svetaines. Paieškokite informacijos apie vadovų komandą, jų ankstesnę patirtį, atsiverskite socialinio tinklo darbui „LinkedIn“ portalą. Kažką naujo apie įmonę ir jos vadovus galite sužinoti ir pakalbinę draugus ir pažįstamus.
Kokia mano patirtis, žinios ir asmeninės savybės?
Darbo patirtis, įgytos žinios ir asmeninės savybės – kertinės sritys, kurias prireiks įvertinti ruošiant savo gyvenimo aprašymą (CV). Kokybiškai parengtas CV – Jūsų vizitinė kortelė, atverianti reikiamas duris. Gyvenimo aprašyme save pristatykite trumpai, aiškiai, informaciją išdėstykite struktūruotai ir patraukliai. Be kontaktinės informacijos, išsilavinimo, įgūdžių, gebėjimų ir laisvalaikio pomėgių, turi būti aiškiai ir apgalvotai susistemintos ir išdėstytos karjeros detalės, atskleisiančios, kur ir kiek laiko dirbote, kokias pareigas užėmėte, kokios atsakomybės jums buvo suteiktos ir kokiais pasiekimais galite pasidžiaugti ir didžiuotis.
Ar įtikti potencialiam darbdaviui – pagrindinis mano tikslas?
Atkaklus darbas siuntinėjant CV ir motyvacinius laiškus pagaliau atsipirko – Jus pakvietė į interviu. Darbo pokalbyje Jums bus suteikta unikali galimybė sudaryti nepriekaištingą įspūdį apie save. Ir štai šiuo metu iškyla baimės ir jas lydintys klausimai: kaip pasirodyti gerai ir įtikti bei patikti, kaip teisingai atsakyti į klausimus, kurių sulauksiu, kaip neužmiršti pasakyti tai, kas svarbu, kaip elgtis ir kaip atrodyti, kad palikčiau įspūdį.
Klausimai iš tiesų svarbūs. Atsakymai į juos daug pasako apie mus pačius, nes kiekviename darbo pokalbyje siunčiame žinutę apie save ir formuojame vienokį ar kitokį savo atvaizdą kitų akyse. O juk visada norime, kad tas reginys būtų kuo geresnis.
Visgi, kaip ir bet kuriame gyvenimo etape, taip ir darbo pokalbyje svarbiausia yra „nepamesti“ savęs ir nebandyti pasirodyti kažkuo kitu nei iš tikrųjų esame. Desperatiškai siekti įtikti darbdaviui, kad tik priimtų į darbą, nėra teisingas žingsnis. Einant į pokalbį jokių gudrybių nereikia. Čia nebūna teisingų ar neteisingų atsakymų, tiesiog turime būti savimi – per daug nenutolti nuo savojo „aš“.
Galiausiai interviu metu „teisingai“ atsakinėjant į klausimus, mums koją gali pakišti visai kitą informaciją skleidžianti mūsų intonacija ar kūno kalba. Personalo atrankos specialistai nesunkiai atpažįsta kandidatus, kurie negalvodami beria šabloninius internete rastus atsakymus į klausimus.
Bet juk galima truputį sumeluoti, pagražinti ar nutylėti...?
Taip, galima, bet kas iš to? Tarkime, per pokalbį dėl desperatiško siekio gauti darbą bet kokia kaina nuslepiate savo tikrąsias vertybes ir, negana to, vienu ar kitu klausimu „pagražinate“ savo nuomonę, kuri, jūsų manymu, turėtų labiau patikti darbdaviui, pavyzdžiui, pokalbio metu užsimindami, kad „darbas yra darbas, o šeima tik po darbo“, „vaikams susirgus rasiu, kas su jais pabus“, „vaikais gali pasirūpinti seneliai ir viršvalandžiai nebus bėda“. Pokalbio metu darbdavys nusprendžia, kad šiuo klausimu jūsų nuomonės sutampa ir jus pasamdo. Tačiau neužilgo ateina laikas kalėdiniams vakarėliams vaikų darželyje, vaikai serga, viršvalandžiams darbe papildomo laiko neatsiranda, ir jums tenka eiti pas darbdavį ir aiškintis, prašyti, teisintis, t. y. keisti darbo pokalbio metu savo sumeluotą požiūrį. Tarp jūsų ir vadovo įtampa kaista, jums atrodo, kad vadovas jūsų nesupranta, o jūs nesuprantate jo. Ir taip jūsų svajonių darbas išsiverčia į kitą pusę ir patampa nepakenčiamu darbu.
Tokių pavyzdžių gali būti begalė. Darbo pokalbio metu vadovo vartojamus keiksmažodžius praleidžiate pro ausis, o vėliau darbe tie kasdien vartojami keiksmažodžiai jus glumina ir erzina. Arba manote, kad prisitaikysime prie bet kokio vadovo – nes juk jis gali būti visoks, – o po kelių mėnesių tenka keisti darbą, nes nepajėgiate dirbti su tironišku autokratu.
Taigi, pagalvokite, ar tikrai norite atsakyti į klausimus „teisingai“ ir bet kokia kaina patikti kiekvienam darbdaviui. O gal geriau likti ištikimu sau ir išlaukti „savo darbo“?
Ar darbo užmokesčio tema – vis dar yra tabu?
Visi suprantame, kad darbo ieškome ir po to jį dirbame ne tik tam, kad maloniai praleistume laiką ir veiktume tai, kas mums patinka. Darbui mes „parduodame“ savo asmeninį laiką, savo kompetencijas, žinias, todėl esame verti už tai gauti adekvatų atlygį. Todėl, kai potencialus darbdavys jūsų užklaus apie pageidaujamą darbo užmokestį, iš karto be jokių užuolankų tiesiai šviesiai pateikite savo atsakymą. Atsakymas „nežinau“, „o kaip jūs manote“ arba pastaba „sunkus klausimas“ darbdaviui tik sukels minčių, kad jūs nepasitikite savimi, nevertinate savo kompetencijų, esate žemos savivertės.
Priimta manyti, kad kiekvienas darbdavys prieš organizuojant konkursą jau yra nusibrėžęs aiškias ribas, kokį atlyginimą yra nusiteikęs mokėti. Taip, tai yra tiesa. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad neturime sakyti „savo kainos“. Todėl, įvertinkite savo minimalius ir papildomus poreikius, paskaičiuokite, koks atlyginimas jums leistų ne tik išgyventi, bet ir jaustis oriai. Pravartu pasidomėti, kokio dydžio darbo užmokesčiai yra mokami panašias pareigas užimantiems žmonėms. Nors įvairūs darbo užmokesčio tyrimai rodo, kad Lietuvoje tose pačiose pareigose dirbančių žmonių atlyginimas gali skirtis net iki 60 procentų, apytikslę informaciją apie vidutinį konkrečios pareigybės užmokestį surasti tikrai yra įmanoma.
Daugiau apie tai, kaip ieškoti darbo, pažinti save, išsivaduoti iš neigiamų nuostatų gniaužtų, atrasti savo stipriąsias puses išgirsite LITEXPO parodų ir kongresų centre Vilniuje, kovo 17 d. (šeštadienį) moterims skirtoje konferencijoje „Išdrįsk pradėti. Antras kartas“ išklausę personalo valdymo profesionalės Giedrės Vaitiekūnaitės pranešimą „Karjeros pokyčiai: išdrįsk dirbti tai, ko nori širdis“. Pranešimas turėtų sudominti tuos, kurie nori turėti mėgstamą veiklą: grįžti į darbo rinką po pertraukos, atsisveikinti su nemėgstamu darbu, pakeisti veiklos sritį. Renginyje pranešimus taip pat skaitys ir praktines dirbtuves ves su pokyčių įgyvendinimo temomis dirbantys psichologai, koučingo specialistai, lektoriai, karjeros konsultantai. Bilietus ir renginio programą galite rasti interneto svetainėje isdriskpradeti.lt
