Pasaulio šachmatų čempionų gyvenimas buvo turtingas ir įvairus. Gausiai iliustruotoje knygoje pasakojamos šešiolikos iškiliausių šachmatų žaidėjų biografijos, aprašomos partijos, kurias žaisdami jie pasiekė viršūnes. Pateikiamos partijų schemos, svarbiausi ėjimai, infografikai.
Nėra abejonių, kad aukščiausio lygio žaidėjai varžydamiesi atskleidžia šviesiausius ir kartais tamsiausius savo bruožus. Ir sėdėdami prie žaidimo lentos, ir nuo jos pasitraukę, šachmatininkai nevengdavo įsivelti ir į politines machinacijas, tačiau taip pat stulbino kūrybiškumu ir bičiulyste. Šachmatų istorijoje yra gausybė žaidėjų, palikusių įsimintinus pėdsakus.
Ar galėjo Bobbis Fischeris nugalėti Borisą Spaskį Šaltojo karo metu vykusiose „šimtmečio rungtynėse“? Kokį vaidmenį Anatolijaus Karpovo ir Viktoro Korčnojaus mače suvaidino užkoduoti jogurtai, guru ir hipnotizuotojai? Kodėl buvo nutraukta skandalingoji Gario Kasparovo ir Anatolijaus Karpovo „Maskvos žiema“? Kas yra geriausia visų laikų šachmatininkė moteris? Kaip šachmatų arenoje klostėsi žmogaus ir mašinos dvikova?
Jei norite visa tai sužinoti, leiskitės į šią atradimų kupiną kelionę.
Knygą iš anglų kalbos vertė Mindaugas Krankalis.
Ištrauka
Nona Gaprindašvili
Ji – nemirtingoji šachmatininkė. [...] Galima pagrįstai teigti, kad, sekdamos išskirtiniu Gaprindašvili pavyzdžiu, neįprastai daug mergaičių nusprendė pasinerti į šachmatų sportą. Nona įkūnija pergalę, talentą ir atsidavimą.
Nini Dachundaridzė
Sakartvele gimusi Nona Gaprindašvili tapo šios šalies simboliu – jai suteiktas valstybinis Šviesos ordinas (Order of Excellence) – ir įkvėpė naują šachmatininkių kartą. Savo pasiekimais Gaprindašvili nenusileidžia Verai Menčik. Ji – pirmoji moteris, gavusi iki tol tik vyrams skirtą didmeistrio titulą. Ji šešiolika metų (1961–1977 m.) buvo pasaulio moterų čempione. Ji vis dar dalyvauja šachmatų varžybose.
Gaprindašvili broliai, taip pat šachmatininkai, buvo laikomi geriausiais žaidėjais visame regione. Vienam iš jų susirgus, mergina užėmė brolio vietą šachmatų turnyre. Taip prasidėjo Gaprindašvili karjera. Merginai teko susitaikyti, kad, žaisdama su vyrais, turėjo daug atkakliau kovoti dėl kiekvieno taško nei kolegos.
Vėliau Gaprindašvili prisiminė: „Jų garbę įžeisdavo net lygiosiomis prieš moterį pasibaigusi partija. Todėl mūšiai tęsdavosi iki liūdnos pabaigos. [...] Žaisdami su manimi, vyrai pamiršdavo visas šachmatų etiketo pamokas. Jie elgėsi taip, kaip niekada nebūtų drįsę pasielgti su varžovu vyru. Niekada nepamiršiu vieno didmeistrio. Tikras džentelmenas, jo manieros – nepriekaištingos. O štai prieš mane tas vyriškis kovojo valandų valandas, nors pozicijos buvo visiškai lygios. Galiausiai ant lentos liko tik karaliai.“
Mergina pradėjo treniruotis pas Vachtangą Karseladzę – Sakartvelo moterų šachmatų mokyklos įkūrėją. Jos talentas buvo toks ryškus, kad respublikos čempione tapo 1956-aisiais, dar būdama paauglė. 1961 m. vykusiame kandidačių turnyre Gaprindašvili, įveikusi tris varžoves, iškovojo teisę žaisti su Jelizaveta Bykova 1962-ųjų pasaulio moterų čempionato finale. Jaunutė dvidešimt vienų metų pretendentė be gailesčio sutriuškino čempionę rezultatu 9 : 2.
Gaprindašvili aprašė neįtikėtiną džiaugsmo protrūkį, kuris kilo Sakartvele po jos pergalės. „Namo grįžau traukiniu. Vos pasiekus Sakartvelą, jis bent porai minučių sustodavo net ten, kur pagal grafiką neturėtų. Kiekvienoje stotyje mane sveikino minios, o aš joms mojavau nuo platformos. Pasiekus Tbilisį, prasidėjo tikras chaosas. Žmonių buvo tiek daug, kad manęs pasitikti skubėjęs tėvas spūstyje pametė batus.“
Žurnalistė Jekaterina Sinelščikova yra pasakiusi, jog kilęs džiaugsmas Gaprindašvili pergale ne išblėso, o padėjo tvarius pagrindus šachmatų sporto plėtrai: „XX a.
septintajame dešimtmetyje jos gimtajame Sakartvele
prasidėjo tikras moterų šachmatų bumas. Mergaitės ėmė lankyti šachmatų klubus, pasiekė puikių rezultatų.“ Naujoji čempionė pradėjo dominuoti tarp šachmatininkių taip, kaip kitados Menčik – jai negalėjo prilygti nė viena varžovė. Gaprindašvili titulą apgynė keturis kartus: 1965 m., 1969 m. bei 1972 m. kovodama su Ala Kušnir ir 1975 m. – su Nana Aleksander. Jos era baigėsi tik 1977-aisiais, kai moterų čempionato finalą laimėjo septyniolikmetė Maja Čiburdanidzė.
1963–1964 m. Gaprindašvili laimėjo Heistingse vykusį turnyrą Challengers, užėmė antrąją vietą prestižiniuose turnyruose Sandomiere (1976 m.) ir Dortmunde (1978 m.). 1977 m., dalyvaudama turnyre Lon Paine, pasidalijo pirmąja vieta su keliais varžovais. Tačiau daug svarbiau buvo tai, kad Gaprindašvili įvykdė reikalavimus, taikomus didmeistrio vardui gauti. Kitais metais ilgametė pasaulio moterų čempionė tapo pirmąja šachmatininke, kuriai suteiktas šis titulas. Taip Nona atvėrė moterims dar vienas duris šachmatų pasaulio viršūnės link.
Grįžtant šiek tiek atgal, verta paminėti 1971-ųjų turnyrą Gotenberge, kur prie lentos susitiko pasaulio moterų čempionė Gaprindašvili ir pasaulio vyrų čempionas Borisas Spaskis. Šių dviejų titulų savininkų tarpusavio partijos pasitaiko itin retai. Ilgą laiką atrodė, jog čempionų dvikova baigsis lygiosiomis, bet jos pabaiga Gaprindašvili susiklostė prastai. Ji prisiminė: „Nuo jo puolimo gyniausi labai gerai... Tačiau, įveikta gal nuovargio, gal apmaudo, siaubingai suklydau. Pralaimėjau.“ Gaprindašvili per plauką neiškovojo lygiųjų. Tai puikus įrodymas, kad ji buvo itin aukšto meistriškumo žaidėja.
Gaprindašvili taip pat rungėsi su buvusiu pasaulio čempionu Michailu Taliu. Judviejų žaisti žaibo šachmatų mačai šachmatininkei paliko gilų įspūdį: „Iš esmės šias dvikovų serijas laimėjo Talis. Aš priešinausi, laimėdama keletą partijų, bet bendras rezultatas buvo jo naudai... Tuomet pareiškiau, jog norėčiau su Taliu žaisti tuomet, kai jis bus girtas. [...] Kartą dalyvavome vakarėlyje Anglijoje. Jam išgėrus, sėdome prie lentos. [...]“
„Tai buvo neįtikėtina! Apsvaigęs nuo alkoholio, Talis žaibo šachmatais žaidė taip, kad niekas nebūtų galėjęs jam pasipriešinti! Niekada to nepamiršiu... Niekas neprilygsta tam, kaip jis žaidė tuomet!“
Gaprindašvili garsėjo milžinišku troškimu laimėti. Amerikiečių šachmatininkė ir rašytoja Jeniferė Shahade rašė: „Jauna, talentinga gruzinė, kalbėdama su manimi, pajuokavo geriau norinti išvengti partijos su Nona. Mergina bijojo, jog laimėjusi sukeltų jos pyktį.“ Shahade pasidalijo dar viena istorija – ją išgirdo iš britų didmeistrio. Jis „suklydo, bandydamas pasakyti komplimentą Nonai. Didmeistris užsiminė, kad bičiulis ką tik gimusią dukrą pavadino jos garbei. Reakcija buvo priešinga, nei galima tikėtis. Įsižeidusi šachmatininkė apsisuko ir nuėjo.“ Galbūt troškimas laimėti padėjo Gaprindašvili iškovoti daugybę įvairiausių titulų. Ji dvylika kartų dalyvavo moterų šachmatų olimpiadose, laimėjo vienuolika aukso medalių komandinėje įskaitoje ir dvylika – asmeninėje. Gaprindašvili tobulai pasirodė 1986-ųjų olimpinėse varžybose Dubajuje – iškovojo dešimt pergalių iš dešimties galimų. 1990 m. Novi Sade vykusioje olimpiadoje Gaprindašvili žaidė vienintelę per savo karjerą partiją su Judita Polgar, pasiekdama puikią pergalę prieš jaunąją varžovę. Be to, ji penkis kartus laimėjo SSRS moterų šachmatų čempionatą.
1995-aisiais Gaprindašvili iškovojo čempionės vardą veteranių amžiaus grupėje. Šį titulą ji laimėjo dar šešis kartus. 2014 m. šachmatininkė tapo čempione vyresnių nei šešiasdešimt penkerių metų žaidėjų amžiaus grupėje. 2016-aisiais Gaprindašvili minėjo neeilinį jubiliejų – jai sukako septyniasdešimt penkeri. Ta proga FIDE šachmatininkei padovanojo Kaisės statulėlę. Šis juvelyrų bendrovės Lobortas Classic Jewelry House kūrinys vaizduoja šachmatų deivę kaip valdovę. Tai įrodymas, kad Gaprindašvili iki šiol neprarado išsikovotos pagarbos.
Palyginti neseniai garbaus amžiaus šachmatininkė sulaukė ne tokio malonaus dėmesio. Seriale „Valdovės gambitas“ klaidingai teigiama, jog ji niekada nedalyvavo vyrų varžybose. Iki tos dienos, kuri vaizduojama prieštaringoje scenoje, Gaprindašvili beveik šešiasdešimt kartų žaidė su įvairiais varžovais vyrais. Todėl, šachmatininkės manymu, tokiu teiginiu menkinami jos pasiekimai. Gaprindašvili pateikė ieškinį, reikalaudama kompensacijos. Kiek žinoma, ji prašo priteisti nuo 3 iki 5 milijonų JAV dolerių. Platforma „Netflix“ pranešė, kad reiškia „giliausią pagarbą“ pačiai Gaprindašvili ir jos „neeilinei karjerai“, bet teisme ginsis „iš visų jėgų“.
Nona Gaprindašvili pareiškė: „Dar nebaigiau šachmatininkės karjeros. Sulaukusi kvietimų į turnyrus, mielai juose dalyvauju, nors apskritai varžausi veteranų amžiaus grupėje. Sulaukus mano metų, nebėra prasmės kovoti su jaunyste. Gamtos juk neapgausi.“ Galbūt ji teisi. Kita vertus, Gaprindašvili, tęsdama Menčik pradėtus darbus, praskynė kelią savo įpėdinei Juditai Polgar. XX a. paskutiniame dešimtmetyje ši vengrų šachmatininkė įsitvirtins pasaulio žaidėjų elite.
Gerokai anksčiau, nei prasidėjo Polgar karjera, Gaprindašvili pasakė: „Akivaizdu, kad moterys ima kitaip žaisti šachmatais. Mergaitės atakuoja beatodairiškai drąsiai. Jos nebijo nieko. Joms nerūpi kažkieno praeities nuopelnai... Kai kurios merginos žaidžia drąsiau, rizikuoja labiau ir žvelgia giliau nei to paties amžiaus vaikinai.“ Netrukus įsitikinsite, kokios pranašiškos buvo šios mintys.
